PLJS Įstatai

Preambulė

Vyriausias Lietuvos išlaisvinimo komitetas Tremtyje 1949 metais patvirtino Lietuvių Chartą, kurioje buvo įtvirtintos pamatinės lietuviškumo išsaugojimo nuostatos.
Šiandien Lietuva susiduria su naujais globalizacijos sukeltais emigracijos iššūkiais: užsienyje gyvena šimtai tūkstančių lietuvių, siekiantys išlaikyti ryšį su Tėvyne ir jausdami artumą jai. Šiandien kaip niekad stiprus yra poreikis tvirtai ir aiškiai atstovauti išeivijos pozicijai Lietuvoje, stiprinti išeivijos galimybes realizuoti savo potencialą Lietuvoje bei atiduoti savo indėlį Lietuvos gyvenimui, gerinti išeivių tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, bei kurti stiprų pasaulio lietuvių jaunimo tinklą. Todėl Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovai:
1. Gerbdami ir puoselėdami ilgametes Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklos tradicijas;
2. siekdami užtikrinti efektyvesnę Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklą ir jaunų lietuvių, gyvenančių už Lietuvos Respublikos ribų, interesų atstovavimą;
3. įvertinę poreikį atstovauti visame pasaulyje gyvenančių jaunų lietuvių interesams ir prisidėti prie jų veiklos kokybės gerinimo;
4. atsižvelgdami į pasikeitusias aplinkybes, reikalaujančias organizacijos pokyčių;
tvirtina šią Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos Įstatų naują redakciją:

I. Bendrieji nuostatai

1. Organizacijos pavadinimas – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, anglų kalba – “Lithuanian World Youth Association, Inc.”.
2. Oficialus Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos akronimas – PLJS.
3. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos teisinė forma yra ne pelno siekianti organizacija.
4. Šiuose Įstatuose vartojami trumpiniai:
4.1. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – PLJS;
4.2. lietuvių kilmės, Lietuvos pilietybę turintys ir (ar) save laikantys lietuviais jauni asmenys nuo 16 iki 35 metų – Pasaulio lietuvių jaunimas;
4.3. Bet kurioje valstybėje, išskyrus Lietuvą, pagal šiuose Įstatuose numatytas nuostatas įkurta lietuvių jaunimo sąjunga arba neformali lietuvių jaunimo bendruomenė, kurios svarbiausias tikslas – vienyti toje valstybėje gyvenantį Pasaulio lietuvių jaunimą ir jam atstovauti – Krašto sąjunga;
4.4. Aukščiausia PLJS institucija, turinti visas visuotinio narių susirinkimo teises – Delegatų suvažiavimas;
4.5. PLJS valdyba – Valdyba;
4.6. Valdybos pirmininkas – Pirmininkas;
4.7. PLJS kontrolės organas, prižiūrintis Valdybos darbą – Komisija;
4.8. Krašto sąjungos atstovas Kongresui, turintis balsavimo Delegatų suvažiavime teisę – Delegatas;
4.9. PLJS komitetas, organizuojantis Kongresą – Ruošos komitetas;
4.10. PLJS įstatai – Įstatai;
4.11. PLJS tikslai – Tikslai;
4.12. PLJS Kongreso metu priimti nutarimai – Nutarimai;
4.13. PLJS Valdybos veiklos strategija, sudaryta Nutarimų pagrindu – Strategija;
4.14. Lietuvos Respublika – Lietuva;
4.15. Lietuvoje registruotas juridinis asmuo “Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija” – Atstovybė;
4.16. Krašto sąjungos narys arba Krašto sąjungos tikslinės grupės atstovas – Narys;
4.17. Kongreso išrinktas Delegatas, vedantis Kongreso posėdžius ir sprendžiantis procedūrinius klausimus – Kongreso pirmininkas;
4.18. Kraštų sąjungų ir/ar Delegatų apklausos pagrindu priimta PLJS pozicijos deklaracija – Rezoliucija.
5. PLJS yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindais veikianti Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija.
6. PLJS veikla grindžiama teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos, sąžiningumo ir kolegialumo principais.
7. Organizacijos, veikiančios PLJS vardu, įsipareigoja laikytis Įstatų.
8. PLJS veikla neprieštarauja šalyse, kuriose veikia PLJS, atitinkamai galiojantiems įstatymams ir teisės aktams. PLJS savo veikloje vadovaujasi Įstatais ir kitais PLJS vidaus teisės aktais.
9. PLJS veiklos organai:
9.1. Kongresas;
9.2. Valdyba;
9.3. Krašto sąjungos;
9.4. Pirmininkas;
9.5. Komisija;
9.6. Atstovybė.

II. Tikslai ir veikla

1. PLJS vizija: PLJS vienija visus užsienyje gyvenančius, lietuvišką liepsną nešančius jaunus žmones, puoselėja lietuviškumą bei tautinę savimonę ir jų socialinę gerovę.
2. PLJS tikslai:
2.1. vienyti Pasaulio lietuvių jaunimą ir ginti jo interesus;
2.2. skatinti ir stiprinti Pasaulio lietuvių jaunimo savitarpio supratimą ir bendradarbiavimą;
2.3. skatinti ir stiprinti Pasaulio lietuvių jaunimo ryšius su Lietuva ir Lietuvos visuomene;
2.4. skatinti ir stiprinti Pasaulio lietuvių jaunimo lietuvišką kultūrinę bei intelektualinę raišką;
2.5. skatinti ir stiprinti Pasaulio lietuvių jaunimo socialinę integraciją į tų šalių, kuriose Pasaulio lietuvių jaunimas gyvena, visuomenes.
3. Siekdama savo tikslų, PLJS vykdo šių rūšių veiklą:
3.1. telkia ir vienija Pasaulio lietuvių jaunimą;
3.2. atstovauja Pasaulio lietuvių jaunimo interesams valstybinėse, jaunimo ir kitose organizacijose, įskaitant ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, kurių veikla yra susijusi su Pasaulio lietuvių jaunimo poreikiais;
3.3. plėtoja tarptautinius ryšius ir tarptautinį bendradarbiavimą su Lietuva bei organizacijomis, atstovaujančiomis Pasaulio lietuvių jaunimo interesams;
3.4. rengia diskusijas, susitikimus, seminarus, konferencijas, koncertus ir kitus renginius, susijusius su PLJS veikla ir atitinkančius Tikslus;
3.5. organizuoja informacinių leidinių aktualiomis Pasaulio lietuvių jaunimui temomis leidybą;
3.6. vykdo kitą šiems Įstatams ir teisės aktams neprieštaraujančią ir Tikslus atitinkančią veiklą.

III. Nariai

1. PLJS nariais (Nariais) tampa Kraštų sąjungų atstovaujamas Pasaulio lietuvių jaunimas.
2. Narys gali:
2.1. dalyvauti PLJS organizuojamuose renginiuose, projektuose ir kitose veiklose organizatorių numatytomis sąlygomis;
2.2. per Delegatus rinkti Valdybos narius ir priimti sprendimus Kongrese;
2.3. prašyti PLJS pagalbos ginant savo teisėtus interesus;
2.4. Valdybos nustatyta tvarka susipažinti su PLJS dokumentais ir gauti informaciją apie PLJS veiklą;
3. Nario teisės, numatytos III.2. punkte, gali būti apribotos Valdybos sprendimu už to Nario su Įstatais nesuderinamą veiklą.

IV. Kraštų sąjungos

1. Nariai veikia jungdamiesi į jų gyvenamoje valstybėje veikiančias Kraštų sąjungas.
2. Ne mažiau nei trys asmenys, atitinkantys I.4.2. punkte numatytą Pasaulio lietuvių jaunimo apibrėžimą, gali įkurti Krašto sąjungą valstybėje, kurioje Krašto sąjungos nėra. Vienoje valstybėje gali būti viena Krašto sąjunga, kuri gali turėti savo padalinius toje valstybėje.
3. Apie Krašto sąjungos įkūrimą iniciatyvinė asmenų, atitinkančių I.4.2. punkte numatytą Pasaulio lietuvių jaunimo apibrėžimą, grupė turi informuoti Valdybą. Krašto sąjunga laikoma įkurta ir esanti PLJS dalimi, kai Valdyba patvirtina jos įkūrimą.
4. Krašto sąjunga gali:
4.1. skirti Delegatus į Kongresą, kurių skaičių nustato Valdyba V.10. punkte numatyta tvarka;
4.2. dalyvauti PLJS organizuojamuose renginiuose, projektuose ir kitose veiklose organizatorių numatytomis sąlygomis;
4.3. dalyvauti PLJS veikloje šiuose Įstatuose numatytomis sąlygomis;
4.4. per Delegatus rinkti Valdybos narius ir priimti sprendimus Kongrese;
4.5. organizuoti Kongresą savo valstybėje pagal V. skirsnyje numatytas sąlygas;
4.6. prašyti PLJS pagalbos ginant savo teisėtus interesus;
4.7. Įstatų VI.6.11. punkte ir Valdybos nustatyta tvarka susipažinti su PLJS dokumentais ir gauti informaciją apie PLJS veiklą;
5. Krašto sąjungos pareigos:
5.1. išlaikyti bazinę administracinę struktūrą, kurią sudaro valdantysis organas ir periodiškai vykstantys atviri ir sąžiningi rinkimai į valdančiojo organo pozicijas;
5.2. ne vėliau nei 14 dienų prieš Krašto sąjungos valdybos ar kito valdančiojo organo rinkimus pateikti Valdybai rinkimų datą;
5.3. ne vėliau nei per 7 dienas po Krašto sąjungos valdybos ar kito valdančiojo organo rinkimų pateikti Valdybai rinkimų rezultatus;
5.4. pateikti metinę ataskaitą apie savo veiklą Valdybai;
5.5. pasikeitus Krašto sąjungos kontaktiniams duomenims, nedelsiant apie tai informuoti Valdybą ir juos atnaujinti.
6. Krašto sąjungai nesilaikant IV.5. punkte numatytų pareigų, Valdyba gali priimti sprendimą, kuriuo Krašto sąjunga netenka kai kurių arba visų IV.4. punkte minimų teisių. Valdyba gali nuspręsti atšaukti ankstesnį savo sprendimą dėl teisių apribojimo.
7. Valdyba pripažįsta Krašto sąjungą nepriklausomai nuo jos juridinės formos ar juridinės formos nebuvimo. Valdyba negali pripažinti Krašto sąjungomis fizinių bei juridinių asmenų, savo veikla tiesiogiai siekiančių pelno.
8. Kraštų sąjunga turi teisę reikšti savo poziciją tai Krašto sąjungai aktualiais klausimais.

V. Kongresas

1. Kongresą sudaro Delegatų suvažiavimas ir papildoma kultūrinė-pramoginė programa.
2. Delegatų suvažiavimas yra aukščiausias PLJS organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.
3. Delegatų suvažiavimas baigiasi, kai Delegatai priima visus numatytus svarstymui klausimus ir Delegatų suvažiavimas yra uždaromas Kongreso pirmininko.
4. Delegatų suvažiavimas:
4.1. priima, keičia ir pildo Įstatus ir kitus PLJS vidaus teisės aktus;
4.2. renka Valdybą;
4.3. svarsto ir tvirtina Valdybos, Atstovybės ir Komisijos ataskaitas;
4.4. svarsto ir priima Nutarimus ir per Nutarimus nustato PLJS veiklos kryptis ir prioritetus;
4.5. steigia, skiria ir atšaukia kitus PLJS organus;
4.6. Nutarimuose nustato komitetų veiklos sritis, skaičių ir pavadinimus ateinančios Valdybos kadencijos terminui ir įpareigoja Valdybą šiuos komitetus suformuoti pagal VI.5.5. punktą.
4.7. sprendžia, kurioje valstybėje ar valstybėse vyks ateinantis Kongresas;
4.8. priima sprendimą dėl PLJS reorganizavimo ar likvidavimo;
4.9. sprendžia kitus PLJS organizacinius klausimus, kurių šie Įstatai nepriskiria kitų valdymo organų kompetencijoms;
4.10. Svarsto, keičia ir priima Rezoliucijas.
5. Kongrese turi teisę dalyvauti:
5.1. Kraštų sąjungų Delegatai;
5.2. Komisijos nariai;
5.3. Valdybos nariai;
5.4. Atstovybės vadovas;
5.5. Ruošos komitetas;
5.6. Kongreso programos dalyviai ir svečiai, patvirtinti Ruošos komiteto.
6. Delegatai nusprendžia kur vyks ateinantis Kongresas.
7. Delegatų suvažiavimo sprendimus priima Delegatai paprasta balsavime dalyvaujančių Delegatų balsų dauguma, jei šie Įstatai nenustato kito kvalifikuotos daugumos reikalavimo atskiriems klausimams.
8. Kongresą organizuoja Ruošos komitetas. Ruošos komitetui pirmininkauja Ruošos komiteto pirmininkas, paskirtas to krašto, kuriame organizuojamas Kongresas, teikimu ir Valdybos pritarimu. Ruošos komiteto pirmininkas paskiria Ruošos komiteto narius.
9. Ruošos komiteto pirmininkas ne vėliau kaip likus metams iki Kongreso praneša Kraštų sąjungoms apie Kongreso datą ir valstybę. Ateinantis Kongresas turi vykti ne anksčiau nei 30 mėnesių ir ne vėliau nei 48 mėnesiai nuo praėjusio Kongreso. Ruošos komiteto pirmininkas ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki Kongreso Kraštų sąjungoms ir Komisijos pirmininkui pateikia preliminarią Kongreso darbotvarkę.
10. Delegatų suvažiavimą pradeda ir jam vadovauja Pirmininkas, kol išrenkamas Kongreso pirmininkas. Kongreso pirmininką renka Delegatai Ruošos komiteto pirmininko teikimu. Kongreso pirmininkas išsirenka iki trijų Kongreso sekretorių, kurie protokoluoja Delegatų suvažiavimo eigą ir padeda Kongreso pirmininkui atlikti jo pareigas. Kongreso pirmininkas ir Kongreso sekretoriai sudaro Kongreso komitetą. Kongreso pirmininko įgaliojimai baigiasi išrinkus ateinančio Kongreso pirmininką.
11. Jei Kongreso komiteto narys yra išrenkamas į Valdybą, jis turi palikti Kongreso komiteto nario pareigas. Jei Kongreso komiteto narys praranda savo įgaliojimus nepasibaigus Delegatų suvažiavimui, Delegatų suvažiavimas išrenka naują Kongreso komiteto narį į jo poziciją.
12. Krašto sąjunga, siekianti turėti atstovų Delegatų suvažiavime ne vėliau nei likus 30 dienų iki Kongreso pradžios pateikia Valdybai savo sąrašą kandidatams į Delegatus. Valdyba tvirtina Delegatų sąrašą.
13. Krašto sąjungai skiriamų Delegatų vietų skaičius paskirstomas vadovaujantis šiais principais:
13.1. bendras Delegatų vietų skaičius paskirtas Valdybos visoms Kraštų sąjungoms yra 120.;
13.2. kiekvienai Krašto sąjungai suteikiama viena bazinė Delegato vieta;
13.3. vietas, likusias atėmus pagal 11.2 punktą paskirtų bazinių vietų skaičių iš pagal 11.1 punktą nustatyto bendro vietų skaičiaus, paskirsto Valdyba, atsižvelgdama į:
13.3.1. Krašto sąjungų veiklumą;
13.3.2. Krašto sąjungų pageidavimus Delegatų vietų skaičiui;
13.3.3. Krašto sąjungos šalyje gyvenančių Pasaulio lietuvių jaunimo skaičių.
14. Galutinį Delegatų skaičių paskirstymą Kraštų sąjungoms vadovaujantis 11.3 punkte numatytais principais nustato Valdyba ir šią informaciją perduoda Kraštų sąjungoms likus ne mažiau nei 12 mėnesių iki Kongreso pradžios.
15. Jei kuri nors Krašto sąjunga neužpildo jai skirtų Delegatų vietų iki Delegatų registracijos į Kongresą termino, Valdyba gali paskirti laisvas vietas aktyvioms Kraštų sąjungoms, kurios savo vietas užpildė ir pateikė prašymą skirti daugiau Delegatų vietų.
16. Jei Delegatų suvažiavimo metu neišrenkama nauja Valdyba, yra šaukiamas pakartotinis Delegatų suvažiavimas, kuris renka naują Valdybą ne vėliau nei per 90 dienų . Pakartotinio Delegatų suvažiavimo laiką ir datą siūlo Kongreso pirmininkas ir tvirtina Komisija. Pakartotinis Delegatų suvažiavimas gali vykti nuotolinės konferencijos būdu.
17. Delegatų skaičius, suteiktas Krašto sąjungai, galioja artimiausiame Delegatų suvažiavime ir iki ateinančio Delegatų skaičiaus skirstymo.

VI. Valdyba

1. Valdyba yra aukščiausia PLJS vykdomoji institucija, atsakinga ir atskaitinga Kongresui.
2. Valdyba yra kolegialus PLJS valdymo organas.
3. Valdybą sudaro Pirmininkas, vicepirmininkas, sekretorius, iždininkas bei trys kiti Valdybos nariai. Pirmininkas, sekretorius ir iždininkas renkami tiesiogiai, o likę Valdybos nariai renkami bendrai (kartu) ir pasiskirsto funkcijomis kolegialiai Valdyboje. Valdyba laikoma suformuota, jei išrinkta ir paskirta bent 2/3 jos narių.
4. Valdybos kadencija trunka nuo Valdybos rinkimų rezultatų paskelbimo iki Valdybos įgaliojimų atidavimo sekančio Kongreso pradžioje. Senoji Valdyba laikinai eina pareigas iki kol išrenkama nauja Valdyba, kuriai senoji Valdyba nedelsdama perduoda savo įgaliojimus.
5. Valdyba:
5.1. įgyvendina Tikslus, Nutarimus ir Strategiją;
5.2. savo veikloje laikosi Rezoliucijose išreikštų nuostatų ir aktyviai jas propaguoja;
5.3. planuoja, organizuoja ir skatina Pasaulio lietuvių jaunimo, Kraštų sąjungų veiklą;
5.4. inicijuoja, tvirtina, koordinuoja ir prižiūri PLJS programų ir projektų įgyvendinimą;
5.5. tvarko PLJS lėšas ir rūpinasi tikslingu jų panaudojimu;
5.6. bendradarbiaujant su Kraštų sąjungomis suburia Delegatų suvažiavimo metu Nutarimuose numatytus komitetus, organizuoja bei koordinuoja jų veiklą. Valdyba, esant poreikiui, gali suburti naujus, Delegatų suvažiavimo metu nenumatytus komitetus;
5.7. atstovauja PLJS;
5.8. atsako už www.pljs.org ir kitų Valdybos iniciatyva ar pritarimu įsteigtų PLJS tinklalapių administravimą;
5.9. Kongreso metu atsiskaito už savo veiklą, išlaidas, Tikslų, Nutarimų ir Strategijos įgyvendinimą;
5.10. svarsto ir tvirtina Krašto sąjungos steigimo ir teisių apribojimo ir Narių teisių apribojimo klausimus;
5.11. Ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus atnaujina Kraštų sąjungų pateiktą informaciją apie Kraštų sąjungų valdybos narius, veiklą bei kontaktus;
5.12. Nustato priemones Kongreso ir Valdybos sprendimams įgyvendinti, jei tokios priemonės nėra nustatytos PLJS Įstatuose ar Kongreso metu;
5.13. Teikia informaciją apie Valdybos, Atstovybės ir Kraštų sąjungų veiklą Kraštų sąjungoms ir Komisijai bei informuoja Kraštų sąjungas apie PLJS veiklas, kuriose gali dalyvauti ir Kraštų sąjungų Nariai;
5.14. Tvirtina Atstovybės pateiktas metinę finansinę ir veiklos ataskaitas bei pusmečio veiklos planą;
5.15. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. pateikia Komisijai metinę Valdybos veiklos ir finansinę ataskaitas;
5.16. likus ne mažiau nei 12 mėnesių iki sekančio Kongreso, nustato bendrą Delegatų skaičių bei kiekvienai Krašto sąjungai paskirtą Delegatų skaičių, vadovaujantis šiuose Įstatuose V.9 punkte numatytais principais;
5.17. Vykdo kitą Įstatams neprieštaraujančią veiklą, reikalingą Valdybos pareigoms įgyvendinti ir atitinkančią Tikslus ir Strategiją.
6. Valdybos rinkimai vyksta vadovaujantis šiais principais:
6.1. Visi Valdybos nariai yra renkami Kongreso metu, išskyrus vieną, kuris yra paskiriamas krašto, kuriame vyks kitas Kongresas, teikimu ir Valdybos pritarimu;
6.2. Valdybą renka Delegatai slaptu balsavimu. Pirmininkas, sekretorius ir iždininkas yra renkami atskiru balsavimu, išrinktu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau nei pusę visų Kongrese dalyvaujančių delegatų balsų. Balsuojant už kitus keturis narius, kiekvienas Delegatas gali duoti savo balsą iki 4 kandidatų (po vieną balsą už vieną kandidatą). Išrinktais laikomi keturi kandidatai, gavę daugiausia balsų;
6.3. Valdyba gali kooptuoti ir naujų Valdybos narių. Kooptuotieji Valdybos nariai turi lygias teises su rinktaisiais.
6.4. Atstovybės vadovas negali būti Valdybos nariu.
6.5. Kandidatas iki prisistatymo pateikia CV ir pasirinktai pateikia motyvacinį laišką;
6.6. Kandidatai gali dalyvauti Valdybos rinkimuose nedalyvaudami Kongrese fiziškai;
6.7. Išrinkti Valdybos nariai pradeda eiti pareigas paaiškėjus rinkimų rezultatams.
7. Valdybos posėdžiai:
7.1. Valdybos sprendimai priimami Valdybos posėdžių metu;
7.2. Eilinius Valdybos posėdžius šaukia ir darbotvarkę ruošia Pirmininkas ne rečiau nei kartą per tris mėnesius. Valdybos posėdžio laiką ir vietą siūlo ir apie tai Valdybos nariams praneša Sekretorius. Valdybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu;
7.3. Neeilinius Valdybos posėdžius šaukia Pirmininkas, ne mažiau kaip 1/3 Valdybos narių ar Komisija. Tokiu atveju Pirmininkas praneša neeilinio Valdybos posėdžio laiką ir vietą, o iniciatoriai pateikia preliminarią Valdybos posėdžio darbotvarkę. Neeilinis Valdybos posėdis įvyksta ne vėliau nei per dvi savaites nuo jo šaukimo;
7.4. Valdybos posėdžiui pirmininkauja Pirmininkas arba Pirmininko paskirtas Valdybos narys. Valdybos posėdį protokoluoja Valdybos paskirtas posėdžio sekretorius;
8. Valdybos sprendimai priimami paprasta balsavime dalyvaujančių Valdybos narių dauguma, išskyrus šiuose Įstatuose VI.10 ir VI.12 punktuose numatytus atvejus. Jei balsų skaičius pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi Pirmininko balsas.
9. Valdybos veiklos Strategija:
9.1. Strategija apibrėžia Valdybos prioritetus, tikslus, uždavinius, priemones, terminus ir atsakomybes ateinantiems metams. Valdyba yra įpareigota savo galimybių ribose įgyvendinti Strategijoje numatytas nuostatas.
9.2. Strategijos gairės sudaromos Kongreso metu priimtų Nutarimų pagrindu. Parengta Strategija persiunčiama Kraštų sąjungoms, Komisijai ir Atstovybei.
10. Paprastos visų Valdybos narių daugumos iniciatyva Valdyba gali kreiptis į Komisiją dėl Valdybos nario pašalinimo dėl nesugebėjimo atlikti savo pareigų.
11. Rezoliucija keičiama arba priimama Kongreso metu, 3/4 balsavime dalyvaujančių Delegatų balsų dauguma, tačiau ne mažiau nei 1/2 visų Kongrese dalyvaujančių delegatų balsų dauguma. Tokia Rezoliucija laikoma išreiškiančia bendrą PLJS poziciją. Rezoliucija taip pat gali būti keičiama arba priimama ne Kongreso metu, esant ne mažiau nei 5 Kraštų sąjungų pritarimui (bent dvi iš pritariančiųjų Kraštų sąjungų negali būti atstovaujamos Valdyboje), tačiau tokia Rezoliucija negali būti pristatoma kaip atstovaujanti bendrai PLJS pozicijai.
12. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų, įteikęs pareiškimą Pirmininkui. Pirmininkas apie atsistatydinimą praneša Kraštų sąjungoms ir paskelbia PLJS tinklalapyje per 7 dienas nuo pareiškimo įteikimo. Valdybos narys netenka įgaliojimų nuo pareiškimo įteikimo dienos.
13. Jei Valdybos narys netenka įgaliojimų, Valdyba paprasta visų narių balsų dauguma Pirmininko teikimu gali paskirti naują narį iki tos Valdybos kadencijos pabaigos.
14. Visai PLJS Valdybai atsistatydinus, jos pareigas perima Kongreso komitetas. Kongreso komiteto pareiga yra nedelsiant pristatyti naujos Valdybos kandidatus PLJK Delegatų patvirtinimui.

VII. Pirmininkas

1. Pirmininkas yra vienasmenis PLJS vykdomasis organas, atsakingas ir atskaitingas Kongresui.
2. Pirmininką renka Valdyba.
3. Pirmininkas:
3.1. užtikrina Kongreso ir Valdybos sprendimų įgyvendinimą;
3.2. oficialiai atstovauja PLJS
3.3. Kongreso metu pristato visos Valdybos kadencijos laikotarpio ataskaitą Delegatams;
3.4. rengia eilinių Valdybos posėdžių darbotvarkes;
3.5. tampa juridinio asmens “World Lithuanian Youth Association, Inc.” direktoriumi;
3.6. vykdo kitą PLJS Tikslus atitinkančią bei šiems Įstatams neprieštaraujančią veiklą.
4. Pirmininkas gali būti pašalintas iš pareigų dėl negalėjimo ar nesugebėjimo tinkamai atlikti savo funkcijas esant 2/3 Komisijos narių iniciatyvai paprasta visų Valdybos narių balsų dauguma..
5. Pirmininkas turi teisę atsistatydinti iš Pirmininko pareigų. Pareiškimą dėl atsistatydinimo Pirmininkas įteikia Komisijai. Atsistatydinęs Pirmininkas lieka Valdybos nariu.
6. Pirmininkui išvykus ar dėl kitų priežasčių laikinai negalint vykdyti savo funkcijų, jas tuo metu vykdo vicepirmininkas.
7. Pirmininkui praradus savo įgaliojimus, Valdyba išrenka naują Pirmininką iš Valdybos narių.

IX. Komisija

1. Komisija yra kontrolės organas, prižiūrintis Valdybos darbą.
2. Komisija yra formuojama Kongreso metu ir veikia iki sekančio Kongreso.
3. Komisiją sudaro trys nariai:
3.1. dviejų paskutinių Valdybų, neskaitant naujai išrinktos Valdybos, Pirmininkai ir paskutinės Valdybos nariai. Prioritetas teikiamas buvusių Valdybų Pirmininkams.
3.2. neatsiradus pakankamai kandidatų į Komisiją pagal 3.1 numatytus kvalifikacinius nuostatus, į laisvas vietas Komisijos nariai yra renkami iš Delegatų Kongreso metu.
3.3. Komisijos pirmininką išsirenka Komisija.
3.4. Valdybos narys negali būti Komisijos nariu.
4. Komisija:
4.1. vertina metines Valdybos ir Atstovybės veiklos ir finansines ataskaitas ir pateikia jas Valdybai su savo vertinimu. Valdyba persiunčia ataskaitas kartu su pateiktu vertinimu Kraštų sąjungoms;
4.2. Valdybos siūlymu, priima sprendimą dėl Valdybos nario pašalinimo pagal VI.10 punkte numatytas sąlygas;
4.3. inicijuoja Pirmininko pašalinimą pagal VII.3 punkte numatytas sąlygas;
4.4. gali vertinti ir teikti rekomendacinio pobūdžio pastabas dėl Valdybos veiklų atitikimo šiems Įstatams ir kitiems PLJS vidaus teisės aktams;
4.5. Kongreso metu Komisijos atstovas pateikia Valdybos ir Atstovybės veiklos ir finansinių ataskaitų vertinimą Kongreso dalyviams.
5. Komisijos narys, negalintis ar nenorintis reguliariai atlikti Komisijos nario pareigų, privalo atsistatydinti. Likusieji Komisijos nariai siūlo atstovus į atsilaisvinusią Komisijos nario vietą. Naujas Komisijos narys yra paskiriamas paprasta Komisijos narių dauguma.
6. Komisijos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių dauguma, išskyrus sprendimus dėl Valdybos nario ar Pirmininko pašalinimo, kai sprendimas priimamas 2/3 visų Komisijos narių dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas.
7. Komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip 1/2 Komisijos narių.

X. Įstatų keitimas ir PLJS reorganizavimas

1. Teikti Įstatų keitimo ir papildymo projektus turi teisę:
1.1. ne mažiau kaip dešimt vienos ar daugiau Kraštų sąjungų atstovų;
1.2. Valdyba;
1.3. Pirmininkas;
1.4. Delegatas, gavęs dviejų kitų Delegatų palaikymą;
2. Įstatų pakeitimai ir papildymai priimami Kongreso metu, 2/3 balsavime dalyvaujančių Delegatų balsų dauguma, tačiau ne mažiau nei 1/2 visų Kongrese dalyvaujančių delegatų balsų dauguma. Balsuojama dėl viso projekto arba atskirų Įstatų punktų.
3. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja pasibaigus Delegatų suvažiavimui.
4. PLJS likviduojama Kongreso sprendimu, priimtu dviejuose Kongresuose iš eilės ne mažesne kaip 2/3 Kongrese dalyvaujančių Delegatų balsų dauguma;
5. PLJS reorganizuojama Kongreso sprendimu 2/3 visų Kongreso Delegatų balsų dauguma.
6. Apie numatomą PLJS reorganizavimą ar likvidavimą skelbiama PLJS tinklalapyje iš anksto du kartus ne mažesniais kaip 30 kalendorinių dienų intervalais. Kiekvienas kreditorius apie numatomą PLJS reorganizavimą ar likvidavimą turi būti informuotas asmeniškai.

 

XV-ojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso studijų dienų redakcija
2017 m. liepos 7-11 d. Piispala, Suomija

Comments are closed