Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas (PLJK)
PLJK šaukiamas kas 3/4 metus. Tai aukšciausias Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sajungos (PLJS) organas, kuris nustato organizacijos kryptį ir renka naują PLJS valdybą.
***
PLJS
PLJS įsteigta 1972 m. Šiaures Amerikoje vykusiame II PLJK. Jos tikslas – suburti už Lietuvos Respublikos ribų gyvenantį lietuvišką jaunimą. PLJS tapo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) dalimi ir jos pirmininkas – ex officio PLB valdybos narys. PLJS priklauso visas lietuviškas jaunimas tarp 18 ir 35 metų gyvenantis už Lietuvos respublikos ribų. 1992 m. PLJS tapo pirmaja prie Jungtinių Tautų Organizacijos akredituota pabaltiecių visuomeninė organizacija (Non-Governmental Organization – NGO).
***
PLJS Nariai
PLJS sudaro atskirų kraštų vienetai. Šiuo metu jaunimo sajungos veikia šiose šalyse: Argentina, Australija, Baltarusija, Brazilija, Didžioji Britanija, Gruzija, JAV, Kanada, Kazachstanas, Latvija, Lenkija, Moldavija, Norvegija, Prancuzija, Rusija, Ukraina, Urugvajus, Uzbekistanas ir Vokietija.
***
PLJK Struktūra
PLJK dalyvauja 120 atstovių-ų, kurie yra renkami pagal PLJK atstovų suvažiavimo reguliaminus. Atstovus renka atskirų kraštų lietuvių jaunimo sajungos (LJS). PLJK kartu dalyvauja kviesti svečiai ir dalyviai, neturintys balsavimo teisių.
***
PLJK Eiga
Kongresas susideda iš dviejų dalių:
Studijų dienos – tai formalioji PLJK dalis. Jų metu vyksta įvairios diskusijos, simpoziumai, darbo būreliai ir paskaitos. Atstovai priima nutarimus įpareigodami PLJK metu išrinkta PLJS valdyba juos įvykdyti.
Stovykla vyksta mažiau formalaus bendravimo nuotaikoje, kurios metu kongresantai dalyvauja suruoštuose kulturiniuose užsiemimuose bei teminiuose darbo bureliuose.
***
PLJK Tikslai
- padeda išlaikyti ir stiprinti lietuvišką identitetą bei tautinę savimonę po pasauli pasklidusiam lietuvių jaunimui
- įkvepia jaunimą tapti aktyviais bendruomenės nariais
- galimybę užmegzti tarpusavio ryšius bei stiprinti ryšius su Lietuvą
***
PLJK Finansavimas
Praeityje, PLJK lešos buvo telkiamos iš lietuvių fondų ir bendruomenių, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID), atskirų asmenų ir firmų aukų, bei kitų šaltinių.
* Kongresantų dalyvavimo mokestis sudaro didžiausią dalį pajamų.
***
«Grįžti atgal
