AB LESTO įkurta tik 2011 m., tačiau profesionalių energetikų ir kitų specialistų darbo patirtis energetikos sektoriuje yra ilgametė. 2012 m. Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius – AB LESTO – pagal „CV Market“ atliktą tyrimą yra vienu iš geidžiamiausių Lietuvos darbdavių. Energetikos sektoriuje veikianti bendrovė yra ketvirtoji patraukliausių darbdavių dešimtuke tarp gerai žinomų verslo bendrovių – bankų, telekomunikacijos, prekybos, transporto ir kituose sektoriuose veikiančių įmonių.

AB LESTO aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir sudaro sąlygas universitetų bei kolegijų studentams pritaikyti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Per 2012 metus į praktiką AB LESTO buvo priimta 136 studentai. Praktiką Bendrovėje atliko ne tik studentai, kuriems yra organizuojama privaloma praktika – Bendrovė vykdė motyvuotų bei entuziastingų studentų  paiešką ir atranką bei suteikė jiems galimybę praktiką Bendrovėje atlikti savanoriškai. Jauni, aktyvūs, žingeidūs žmonės mūsų bendrovėje turi  įvairiausių galimybių – jie gali ne tik įgyti praktikos pagal savo specialybę, bet ir išbandyti savo gebėjimus dirbant komandoje, sužinoti darbo didelėje kompanijoje ir visuomeninėje veikloje specifiką. Esant naujų darbuotojų poreikiui, prisimename pačius entuziastingiausius praktikantus ir tinkamiausius pakviečiame prisijungti prie LESTO komandos. Per praėjusius metus AB LESTO įsidarbino 7 buvę Bendrovės praktikantai.

AB LESTO kviečia į savo didelę profesionalų komandą prisijungti ambicingus įvairių sričių (energetikos, vadybos ir kt.) specialistus ir praktikantus. Plačiau apie visus darbo pasiūlymus galite sužinoti mūsų interneto puslapyje www.lesto.lt skiltyje „Karjera“, o apie visus pasiūlymus studentams atlikti praktiką AB LESTO – skiltyje „Praktika studentams“.

Birželio 1-2 dienomis Prancūzijos sostinėje skambės lietuviškos sutartinės. Jas trauks Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos suburti Dainuojančio savaitgalio projekto dalyviai.

„Džiazuojančios lietuvės Viktorijos Gečytės vadovaujama jaunimo sąjunga jau seniai galvojo, kaip sujungti Prancūzijoje gyvenančius ir dainuojančius lietuvius bei parodyti prancūzų publikai, kokia muzikali tauta esame“, – teigė Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos valdybos narė ir projekto koordinatorė Indrė Lieponiūtė.

Taip jaunimo sąjungos valdybai gimė sumanymas pirmą vasaros savaitgalį paskirti į UNESCO paveldą įtrauktoms lietuvių liaudies dainoms-sutartinėms.

Projekto, remiamo Užsienio reikalų ministerijos, koordinatorė sako, kad sutartines reikia ne tik klausyti, bet ir patirti, ne tik susilieti su istoriniu Lietuvos kultūros lobiu – daina, bet ir, jos dėka, pajusti artuma ir bendrystę.

„Mūsų liaudies dainos – lyg savotiška terapija“, – sako Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos valdybos narė ir ilgametė Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtine.

Renginys apims ir kūrybines-muzikines dirbtuves, kurių metu Prancūzijoje ilgus metus gyvenanti profesionali dainininke Birutė Liuorytė-Gambus mokys liaudies dainų ne tik lietuvių, bet ir prancūzų jaunimą.

Vakarinėje programoje šeštadienį, birželio 1 dieną, prancūzų ir lietuvių publika išgirs į UNESCO paveldą Įtrauktas sutartines, kurias atliks dieninės atelje dalyviai, tarp kurių – ir Paryžiaus chore dainuojanti Justina Aleliūnaitė, Birutės Liuorytės-Gambus pasirodymą su kanklėmis, gitara grosiantį Tomą Balčėtį, Indrės trio ir vokalinį ansamblį bei Paryžiuje gyvenančios ir didelio pasisekimo sulaukiančios entuziastingos dainininkės Linos Štalytės pasirodymus.

„Mūsų žiniomis vien Paryžiuje gyvena apie 10 profesionalių lietuvių muzikantų, o kiek dar mėgėjų, po mokslų ir darbų bėgančių į repeticijas įvairiose Paryžiaus muzikos mokyklose ir rengiančių koncertus! Gal net reikėtų įkurti elektroninį išeivijoje gyvenančių ir dainuojančių lietuvių koncertų kalendorių?“, svarsto ir už projekto akių užbėga Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos narės.

„Dainuojantis savaitgalis Paryžiuje“ renginio ambasadoriumi sutiko tapti Arūnas Gelūnas, Lietuvos ambasadorius prie UNESCO.

Renginio adresai:

Birželio 1 d., šeštadienis: Dieninė programa 10-18 val., muzikinė ateljė: University of Chicago, 6 rue Thomas Mann, 75013, Paris.

Vakarinė programa, 20 val.: „La Belleviloise“, 19-21 rue Boyer, 75020, Paris.

Birželio 2 d., sekmadienis, 14 val.: piknikas parke prie Eifelio bokšto, Champs de Mars.

Renginį organizuoja: Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga 

Renginį remia: Užsienio reikalų ministerija

Daugiau skaitykite: http://www.lrytas.lt/pasaulis/emigrantai/prancuzijos-lietuviu-jaunimas-kviecia-dainuoti-i-paryziu.htm

PLJK dalyvauja 120 atstovų, kurie yra renkami pagal PLJK atstovų suvažiavimo reguliavimus. Atstovus renka lietuvių jaunimo sajungos. Kongrese taip pat dalyvauja neturintys balsavimo teisių svečiai.

Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso tikslai

- išlaikyti ir stiprinti lietuvišką identitetą bei tautinę savimonę po pasauli pasklidusiam lietuvių jaunimui

- įkvėpti jaunimą tapti aktyviais lietuvių bendruomenės užsienyje nariais

- skatinti užmegzti tarpusavio ryšius bei stiprinti ryšius su Lietuva

Preliminari XIV-ojo PLJS Kongreso programa

Liepos 1d. – Dalyvių atvykimas į Londoną. Dalyvavimas Lietuvos Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios paminėjimo renginiuose. Kultūrinės ekskursijos po Londoną.

Liepos 2d. – Londono pažinimas bei iškilminga XIV-ojo Kongreso atidarymo vakarienė, kurioje Kongreso dalyvius sveikins kviestiniai svečiai.

Liepos 3 – 7 d.  – Studijų dienos.
Studijų dienų metu lietuvių jaunimas galės išgirsti žymių Lietuvos žmonių pranešimus, dalyvaus įvairiose diskusijose, seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse bei rinks naują PLJS valdybą.

Liepos 8-9 d. – Kultūrinė programa.
PLJS Kongreso dalyviai turės progą pažinti senovinę, klasikinę bei populiariąją Jungtinę Karalystę.

Susipažįstant su senovine šalies dalimi, dalyviai aplankys vieną seniausių miestų Bath. Klasikinę dalį pristatys Oxford miesto lietuvių studentų bendruomenė. Populiariąją Didžiosios Britanijos kultūrą dalyviai pažins Brighton mieste, kur turės galimybę pasimėgauti šalies pajūriu, atsipalaiduoti po įtemptų studijų dienų bei pasiruošti kelionei į Lietuvą.

Liepos 10-14 d. – Stovykla Lietuvoje.
Dalyviams bus surengtos pažintinės programos po žymias Lietuvos vietas. Taip pat lauks dviejų dienų poilsinė programa sodyboje.

Vienu iš svarbiausių programos Lietuvoje akcentu taps konferencija, kuria bus siekiama atkreipti dėmesį į užsienio lietuvių jaunimo indėlį kuriant Lietuvos įvaizdį pasaulyje, išlaikant lietuvybę bei pritraukiant investicijas į Lietuvą. Šios konferencijos metu lietuvių jaunimas iš viso pasaulio diskutuos su verslo, mokslo, kultūros ir politikos atstovais bei ieškos geriausių sprendimų modernios Lietuvos kūrimui.

Kongreso dalyviai dalyvaus koncerte skirtam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-mečiui bei Pasaulio lietuvių vienybės dienai paminėti.

KOPENHAGOS KONFERENCIJOJE – REEMIGRACIJOS NUOTAIKOS

“Jūs jau visi pasirinkote Lietuvą. Nesvarbu, kad fiziškai esate Danijoje. Svarbu, kur yra jūsų širdys.” Tokie ir panašūs raginimai, sėkmingo verslo, karjeros, plačių galimybių bei neišnaudotų nišų Lietuvoje pavyzdžiai, optimizmas, gera bei jaunatviška nuotaika, saulėtą balandžio 27-tosios šeštadienio popietę, dominavo Kopenhagoje įvykusioje pirmojoje jaunimo organizuotoje “Backto.lt” visuomeninio judėjimo konferencijoje.

Žinomi vardai ir turininga programa

Danijos Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos bei Tauragės Industrinio Parko iniciatyvos vaisius sulaukė gausaus vietos lietuvių susidomėjimo. Kopenhagos konferencijų salę aklinai užpildę jaunieji lietuvaičiai klausėsi Danske Bank, Arvi, Eikos, Argintos bei visos eilės smulkesnių, dar tik pradedančių savo veiklą, Lietuvos įmonių atstovų uždegančių kalbų. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Danijoje Vytautas Pinkus bei Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstutis Pikūnas su Ieva Davydenko.

Konferencijoje aktualizuotos skirtingų sektorių ekonominės bei socialinės plėtros perspektyvos Lietuvoje. Įmonių atstovai supažindino su darbo bei praktikos galimybėmis savose kompanijose. Sėkmės istorijomis ir neįkainojamais patarimais pasidalino tiek senai grįžusieji, tiek dar tik pirmuosius verslo žingsnius Lietuvoje žengiantys naujokai.

Dalis konferencijos laiko skirta kūrybinėms dirbtuvėms, kurių metu skirtingų sričių verslininkai bei kiti renginio dalyviai betarpiškai diskutavo ir svarstė visiems labiausiai rūpimus klausimus.

Išvyksta, kad sugrįžtų geresni

Kuomet vienoje didžiausių Danijos kompanijų  “A.P.Moller Maersk” kam nors dingdavo dviratis, kolektyve kaskart smagiai linksniuotas Akvilės Švolkienės vardas, neva ji turėtų ką nors apie tai žinoti. 4 metus dirbusi ir net penkis kartus pareigose aukštinta specialistė suprato, kad pase ji visuomet liks lietuvė ir tik taip į ją bus žiūrima svečioje šalyje. Visuomeninio projekto “Kurk Lietuvai” koordinatorė niekuomet neabejojo dėl savo tikrųjų namų geografijos ir ateities Lietuvoje.

EIKA plėtros direktorius Domas Dargis aštuonerius savo gyvenimo metus praleido Jungtinėje Karalystėje – čia baigė prestižinį universitetą, turėjo mėgiamą, gerai apmokamą darbą, platų draugų ratą, dalyvavo visuomeninių-socialinių klubų veikloje. Gyvenimas buvo nepriekaištingas, tačiau Domas dar išvykdamas puikiai žinojo, kad sugrįš, todėl visą buvimo svetur laiką, tam kruopščiai ruošėsi, planavo ir galbūt kaip tik dėl šio žinojimo niekada nenutraukė ryšių su gimtojoje šalyje esančiais draugais, periodiškai grįždavo, lankydavo ir puoselėjo šiltus santykius bei draugystę.

Italijoje studijavęs, o šiuo metu laivų dizaineriu Klaipėdoje dirbantis Linas Degutis prisiminė, kaip studijų metais jo kompiuterio ekrano kamputį puošė tiesioginės transliacijos iš Nidos prieplaukos vaizdas. Nuoširdi Lino šypsena niekam nepaliko abejonės, kad jaunasis specialistas grįžęs į Lietuvą jaučiasi namuose, o jo darbas yra tai, apie ką jis visuomet svajojo.

Renginio dalyviai vieningai sutiko, jog visiškai normalu ir net sveikintina, kad studentai išvyksta studijuoti į užsienį. Visais laikais jauni žmonės palikdavo savo kraštą, kad pažintų svečias kultūras, tradicijas, gyvenimo būdą – praplėstų savo pasaulėžiūrą ir susiformuotų sveiką, stereotipų nevaržomą požiūrį į mūsų kasdienybę ir ją supančius reiškinius. Žmonės išvyksta, kad grįžtų geresni, o sugrįžę perteiktų tas savo gerąsias patirtis ir praktiką Tėvynei.

Aptarti Lietuvos privalumai ir galimybės

Vieniems konferencijos dalyviams džiaugiantis, kad daugėja įmonių galinčių pasiūlyti daniškas darbo sąlygas Lietuvoje, kiti antrino, jog vis dažniau galime pasidžiaugti tiems patiems danams galėdami pasiūlyti aukštą lietuviško darbo kokybę bei paslaugų kultūrą, kuria, daugeliu atvejų, net ir gerokai lenkiame labiausiai išsivysčiusias Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybes.

Backto.lt konferencijoje svečiavęsi verslininkai tikino, kad Lietuva yra pilna galimybių ir pranašumų – minėtas Klaipėdos uostas, intensyvi naujų modernių gamyklų plėtra, greitas ir kokybiškas paslaugų sektorius, aukšta klientų aptarnavimo kokybė, greičiausias Europoje internetas, stabilus bankinis finansų sektorius, ženkliai mažėjantis BVP skirtumas lyginant su turtingosiomis Europos Sąjungos narėmis, puiki, vis dar menkai įsisavinta, niša verslo partnerystėje.

Konferencijoje atkreiptas dėmesys, kad lietuviškas identitetas artimas tiek rytų, tiek ir vakarų kultūroms. Šis panašumas pritraukia modernias vakarų kompanijas, kurios kur kas drąsiau steigia padalinius bei investuoja giminiško mentaliteto šalyje. Tuo tarpu didžiausios galimybės siejamos su Rytais. Auganti Rusijos rinka vilioja Lietuvos bei Vakarų kompanijas. Anot “Arginta Group” plėtros direktoriaus Tomo Jaskelevičiaus visi ten nori įkelti koją, o lietuvaičių kultūrinis raštingumas galėtų mus paversti puikiais tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų, kuriems, dėl kardinalių kultūrinių skirtumų, ne visuomet pavyksta susikalbėti betarpiškai.

Turėdami mintyje unikalią Lietuvos geografiją, platų kultūrinį pažinumą bei ganėtinai mažos vidaus rinkos silpnybę, renginio svečiai susirinkusį jaunimą ragino “ne emigruoti, o eksportuoti”.

Lietuva – ideali šalis greitai karjerai

“Arginta group” atstovas Tomas Jaskelevičius akcentavo, jog Lietuvos kompanijų vadovų amžiaus vidurkis svyruoja tarp 28-34 metų, tuo tarpu Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse vadovais dirba apytikriai 40-45 metų žmonės. Norint padaryti karjerą užsienio šalyje, tektų konkuruoti su kur kas daugiau puikios kvalifikacijos vietos specialistų, o tai padaryti būtų gerokai kebliau nei pretenduoti į darbo poziciją savoje šalyje.

IT specialistas Mantautas Paškevičius Kopenhagos lietuvaičius pralinksmino raginimu kalbėti lietuviškai ir vadinti daiktus jų tikraisiais vardais – išmaniajam telefonui pasiūlydamas tapšnoklės vardą. Linksma gaida klausytojams prisistatęs Mantautas pastebėjo, jog tapti geru IT specialistu nėra lengva, tačiau juo tapus, gyvenimas gali tapti labai lengvas, todėl jaunam žmogui svarbu tinkamai pasirinkti perspektyviai paklausią specialybę ir nebeliks jokio skirtumo tarp darbo Lietuvoje ir užsienyje.  Jau šiandien visur jaučiamas didžiulis IT specialistų deficitas, o 2015 metais, planuojama, kad vien Lietuvos firmoms trūks 6000 profesionalų.

Renginio dalyviai priėjo vieningo konsensuso, kad Europos šalių kontekste, Lietuva yra greitai besivystanti, sparčiai augančios ekonomikos valstybė – būtent tokia, kurioje yra geriausios sąlygos greitai jauno žmogaus karjerai.

Visuomeniškumo ir socialiai atsakingo verslo apraiškos

“Žmonės yra gimę vienas kitam. Ir kuo gi daugiau turiu rūpintis, jeigu ne tuo, kad mano dabartinė veikla būtų verta protingos, visuomeniškos būtybės?” Panašu, kad prieš beveik du tūkstančius metų šiuos žodžius tarusio Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus lūpos rado atgarsį kai kurių Lietuvos verslo įmonių širdyse ir veikloj.

Konferencijoje dalyvavusių kompanijų atstovai kalbėjo apie pasikeitusį Lietuvos kompanijų požiūrį į socialiai atsakingos ir visuomeniškos veiklos būtinybę ir svarbą visos valstybės bei pačių įmonių gerovei.

Danske Bank supažindino su finansinio raštingumo kompiuteriniu žaidimu “Pažink banką” skirtu vaikams, kuris vien Lietuvoje turi apie pusę milijono registruotų vartotojų. Tauragės industriniam parkui atstovaujantis Linas Stankus pasakojo apie asmenines iniciatyvas steigiant paplūdimius, čiuožyklas, organizuojant koncertus ir kitais būdais kultūrinant bei aktyvinant Tauragės miestą. Domas Dargis pristatė, jo atstovaujamos kompanijos organizuojamą, ištisus metus trunkančią praktiką – “Eika akademija”, kurią jauni žmonės gali atlikti ir nuotolinių būdu, net ir nebūdami Lietuvoje. Audrius Blažauskas džiaugėsi, kad jo atstovaujama “Arvi grupė” gali pasigirti socialiai atsakinga darbuotojų motyvavimo programa – nuo futbolo, krepšinio, kartingų varžybų iki specialių profesinių mokymų, kvalifikacijos kėlimo kursų ir bendros veiklos su Universitetais.

Projekto „Kurk Lietuvai“ koordinatorė Akvilė Švolkienė ragino neskaityti pigiai nubulvarėjusių Lietuvos pop portalų, jose paliekamų piktų komentarų bei kitos tendencingai neigiamos informacijos – “domėkitės kas vyksta, nes vyksta “en” renginių. Jei manote, kad kažkas Lietuvoje galėtų būti geriau, tuomet kviečiame ne kalbėti, o daryti – “Kurk Lietuvai” pasistengs, kad Jūsų darbas būtų koordinuotas bei sklandus ir jūs pasiektumėte norimą ir visiems naudingą rezultatą.”

Lietuviškos sėkmės istorijos

“Tai nėra sėkmės istorija. Tai juodo darbo, atsidavimo ir tikėjimo tuo, ką darai istorija.” Po studijų Vokietijoje į Lietuvą grįžęs ir čia, kartu su draugais, komunikacijų agentūrą įkūręs Gediminas Tamulynas stebino auditoriją ultra pozityvia nuotaika, žaismingu kalbos tonu, mylinčio bei fatališkai atsidavusio savo profesijai žmogaus įspūdžiu. Jaunasis profesionalas džiaugėsi suradęs laisvą nišą, aukšto lygio specialistais užpildytoje video bei foto reklamos sferoje – Wide Wings pirmieji Lietuvoje pradėjo profesionaliai specializuotis pramonės įmonių reklamos kūrime.

Jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“ koordinuojanti Akvilė Švolkienė tikino auditoriją, kad grįžusi į Lietuvą nuoširdžiai nenusivylė niekuo ir nors Danijoje uždirbdavo kur kas daugiau, tačiau niekuomet nesigailėjo savo pasirinkimo.

Linas Degutis pademonstravo dar vaikystėje, savo nepatyrusia ranka, nupieštą spalvingą laivelio modelį. Šiandien Linas Klaipėdoje kuria dizainą tikriems laivams ir tikina, kad tai yra tikra sėkmės istorija – jis turi darbą, kuriuo mėgaujasi, draugus, artimuosius bei širdžiai mielas vietas, kur visuomet taip gera pabūti.

Buvęs Danijos studentas Eimantas Liudvinovičius pristatė savo Kopenhagoje įkurtą kompaniją „Bikway“, kurios veikla orientuota į futuristinių, iš surenkamų elementų tiesiamų, dviračių takų integravimą miestų susisiekimo sistemose, kitų urbanistinių idėjų generavimą ir realizaciją. Eimantas strategiškai modeliuoja optimistinę įmonės ateitį, tiki ir mėgaujasi savo darbu, kuris gal būt jau netolimoje ateityje pastebimai pakeis daugelį pasaulio miestų.

Kūrybinių dirbtuvių rezultatai

“Kas galėtų pritraukti lietuvius grįžti į Lietuvą? Kokie galimi tam novatoriški sprendimų keliai? Kokius resursus (žinias, įgūdžius) užsienyje patirties įgiję lietuviai gali pasiūlyti Lietuvos įmonėms ir organizacijoms?” – tokie kertiniai kūrybinių dirbtuvių diskusijos klausimai, apie kuriuos sukosi visos, į šešis skirtingos veiklos sektorius padalintų, grupelių kalbos.

Diskusijų metu paaiškėjo, jog išeivijos lietuvius į Lietuvą skatintų ir trauktų sugrįžti ne tik aukštesni atlyginimai, tačiau taip pat ir vakarietiška organizacijos valdymo struktūra, darbdavių socialinis atsakingumas, socialinės garantijos, atvirumas, skaidrumas, nerutininė, iššūkiais turtinga veikla, galimybės tobulėti bei močiutės blynai.

Ambicingos Backto.lt vizijos

Projekto „Backto.lt“ iniciatoriai save pristato kaip judėjimą, kurio metu skirtinguose užsienio šalyse gyvenantis, studijuojantis ir dirbantis Lietuvos jaunimas bus kviečiamas bei motyvuojamas grįžti ar savo ateitį sieti su tiesioginiu grįžimu į Tėvynę. Ambicijų neslepiantys projekto iniciatoriai ateityje planuoja organizuoti panašaus pobūdžio konferencijas visame pasaulyje, neapsiribojant Europos ar jokio kito kontinento sienomis.

Danijos Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos nariai kalbėjo tikintys, jog Tėvynė – ne daiktas iš supermarketo, kuriam atitarnavus ramia širdimi išmestume ar iškeistume į naujesnį, labiau mūsų naujos dienos poreikį atitinkantį daiktą. Žmogaus gyvenime yra nepakeičiamų dalykų – šeima, tikri draugai, mūsų šaknys – šalis, kuri mus užaugino. Žmogaus vertė matuojama ne tik, pagal mūsų tikslus ar pasiekimus, tačiau ir pagal tai, kokios mūsų vertybės, kuo tikime ir vardan ko gyvenam. Jei mes esame savo egzistencijos baigtinis tikslas, ko tuomet ta mūsų egzistencija verta? Retoriškai klausė jaunieji Danijos lietuvaičiai.

Jau pasibaigus konferencijai, kažkas prisiminė visiems puikiai žinomą anekdotą apie katilą su žydais, akylai saugomais pragare, nes vienas bėgdamas su savimi išsitemps visus saviškius, kai tuo tarpu puodas su lietuviais paliekamas be jokios priežiūros, nes velniai žino, kad bėgantį saviškiai parsitrauks atgal. Šis juokelis sulaukė komentarų, kad posakiai, patarlės ir anekdotai gimsta iš gyvenimo, todėl kartais, nors ir atrodytų sunku, tačiau gali būti velniškai naudinga ne pykti ar pavyduliauti, o pripažinti savo trūkumą, sveikai priimti gerą pavyzdį ir tapti geresniu bei kokybiškesniu nei lig tol. Rūpinkimės vieni kitais. Padėkime. Būkime vieningi. Taip kalbėjo lietuviai, viešėję pirmojoje Backto.lt projekto konferencijoje, Kopenhagoje.

___

Valdas Jencius

Backto.lt organizatoriai

Marisa Leonaviciene (viduryje)

Paskutinį kartą Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongresas įvyko 2009-2010 metų sandūroje trijose Pietų Amerikos šalyse: Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje. Tęsdama jau anksčiau pradėtą mintį apie tai, kad norėdami siekti bendrų tikslų Pasaulio lietuviai turėtų geriau vieni kitus pažinti, apie šį, XIII-ąjį, PLJS kongresą kalbėjausi su jo pirmininke ir pagrindine organizatore, Urugvajaus lietuve, – Marisa Leonavičiene.

Kaip lietuviai atsidūrė Pietų Amerikoje?

Pietų Amerikos lietuvių istoriją jau trumpai pasakojau anksčiau; Pietų Amerika, kartu su Australija, tikriausiai yra toliausiai geografiškai nutolusi vieta, kur gyvena lietuviai. Taip pat tolima atrodo ir jų istorija, besitęsianti daugiau, nei šimtą metų atgal. Tiesa ta, kad mes labai retai apie Pietų Amerikos lietuvius girdime, tad retai ir susimąstome. Tačiau jų istorija iš pirmų lūpų, – dar ir kokia reali!

Marisa suskaičiavo, kad dabartinis lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje yra jau trečioji-ketvirtoji karta nuo emigracijos. Tai reiškia, kad ne tik jie, bet ir jų tėvai gimė jau Ten: Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje. Tai taip pat reiškia, kad daugelis jų gimė mišriose šeimose. Taigi jų gimtoji kalba – ispanų arba portugalų.

Turiu pripažinti, kad iš malonios nuostabos negalėjau atsitraukti nuo kompiuterio ekrano, kai, tik man pradėjus domėtis XIII-uoju kongresu Pietų Amerikoje, varčiau vietos lietuvių bendruomenių nuotraukas Facebook tinklalapyje, ir negalėjau nieko deramai suprasti. Žmonės, kurie akivaizdžiai šventė lietuviškas šventes, beveik visi turėjo ispaniškus ar portugališkus vardus, tik kartais arba vardas, arba pavardė, bet labai retai ir vienas, ir kitas, buvo lietuviški. Jie taip pat tarpusavyje susirašinėjo beveik vien tik nežinoma man kalba. Ir retas kuris buvo lietuviams įprastų šiaurietiškų bruožų. Bet švenčių buvo daug, daug ir žmonių, ir visi jie nesuvaidintai šypsojosi.

Tuo tarpu aš iš savo patirties gerai žinau, kad nors lietuviai tikrai nevengia keliauti, išvykti pagyventi svetur ar emigruoti, daugelis jų atsisako asimiliuotis su vietos gyventojais ir dažnai daugiausiai bendrauja su tautiečiais. Todėl, tikriausiai natūralus klausimas buvo, – kaip atsitiko, kad lietuviai, regis, visiškai natūraliai įsiliejo į Pietų Amerikos gyvenimą? Taip, praėjo daug laiko, bet turėjo būti dar kažkas. Tuomet Marisa maloniai priminė: Pietų Amerika, kokią mes ją pažįstam, palyginus su Europa, yra gana jauna. Vietos indėnai, deja, išnyko, ir šie kraštai toliau formavosi padedami įvairių kraštų emigrantų: ispanų, portugalų, italų. Na, ir maža dalimi, lietuvių. Tad jie beveik kaip ir vietos gyventojai. Be to, pasirodo, kad lotynai pasižymi lengvu, nuoširdžiu bendravimu, yra ne tiek stereotipas, kiek tiesa, ir tai padeda žmonėms jaustis laukiamiems, tarsi namuose.

Kodėl lietuviai ir po šimto metų liko lietuviais?

Atsakymas, matyt, paprastas: tiesiog liko. Istorija tokia: lietuviai į Pietų Ameriką emigravo dėl įvairių priežasčių – kaip ir dabar – bei kūrė šeimas, vienijosi į lietuvių bendruomenes. Praėjus daugiau nei šimtui metų, pasikeitus net keletui kartų, natūraliems saitams su Lietuva blėstant, – net ir kalbai neišvengiamai nykstant iš kasdienio gyvenimo, pasak Marisos Leonavičienės, lietuviai buriasi, šoka tautinius šokius ir toliau myli Lietuvą, kaip ir kiti.

Čia, žinoma, galima ieškoti racionalaus paaiškinomo: galbūt kai kuriems priverstiniams emigrantams sustiprėja patriotiškumo jausmas dėl nostalgijos, o gal lietuviškumo genas yra neišdildomas… ir taip toliau. Bet užuot mėginus atsakyti į klausimą, į kurį niekas visvien niekuomet neranda vieningo atsakymo, tikriausiai Pietų Amerikos lietuvių pavyzdį reikėtų tiesiog priimti kaip faktą, kad lietuviai taip lengvai neišnyksta, arba nenori išnykti. Ir tokiu atveju visi galime lengviau atsikvėpti, – viskas gerai.

Bet ne viskas yra gerai (bet tikriausiai tai galima ištaisyti)

Kaip jau minėjau, Pietų Amerikos lietuvių jaunimas, būdamas trečia-ketvirta karta nuo emigracijos, lietuviškai kalba sunkiai arba išvis nekalba. Tačiau į tai yra žiūrima ne kaip į natūraliai mirusią kalbą, o kaip į problemą, kurią ne tik reikia, bet ir yra norima bei būtina spręsti. Tai tampa akivaizdu vos pažvelgus į XIII-ojo kongreso nutarimus. Beveik ketvirtadalį jų užima nutarimai, vienaip ar kitaip susiję su būtinybe mokytis lietuvių kalbos:

„PLJK įpareigoja PLJS valdybą informuoti bei koordinuoti LJS (Lietuvių Jaunimo Sąjungą) apie įvairias galimybes išmokti lietuvių kalbą.“

Kiti nutarimai siūlo daugybę originalių būdų, kaip tai būtų galima padaryti: mokytis lietuvių kalbos internetu bei prisidėti kuriant kursų platformą; ieškoti ir siųsti garso bei vaizdo medžiagą, skirtą lietuvių kalbos bei kultūros mokymui; surasti ir siųsti lietuvių kalbos mokytojus į Pietų Amerikos kraštus; rasti būdų siųsti Pietų Amerikos lietuvių jaunimą į Lietuvos mokslo įstaigas.

Iš kur toks užsidegimas? Marisa Leonavičienė pripažįsta, kad šiuolaikiniame globaliame pasaulyje, kur beveik visi jauni žmonės lengvai kalba ne tik angliškai, bet ir dar keliomis kalbomis, lietuvių kalbos nemokėjimas netrukdo jungtis į bendrą veiklą. Tačiau lietuvių kalba yra lietuvių bendravimo su kitais lietuviais įrankis ir pamatas. „Mes esame lietuviai – todėl be kitų dalykų mus turėtų jungti ir kalba,“ – sakė Kongreso organizatorė, – jei toliau gyvuojame mes, turėtų gyvuoti ir mūsų kalba.

Tad kalbos mokėjimas nėra tik išmokti žodžiai; Tik žodžiai nėra ir šis Marisos įsitikinimas: ji 2001-ais metais Urugvajuje įsteigė lietuvių sekmadieninę mokyklą, ir jos užsidegimo pakako, kad ir dabar, Marisai išvykus gyventi į Lietuvą, ši mokykla toliau veiktų.

Kaip sekėsi organizuoti XIII-ąjį PLJS Kongresą

Akivaizdu, kad šis noras likti lietuviais gyvena ne pavienių žmonių širdyse ir darbuose, o kur kas didesniu mastu. Tam įsitikinti užtektų žemėlapyje nuspalvinti šalis, kuriose veikia atyvios lietuvių bendruomenės, ir iškart užplūstų pasididžiavimo jausmas. XIII-asis kongresas buvo organizuojamas net trijose šalyse: Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje. Be jokios abejonės, dalyviams šis kongresas tapo įspūdinga kelione, tačiau jo organizatoriams, atrodo, tai turėjo būti didelis iššūkis.

Tačiau Marisa sako, kad kongreso organizavimas trijose šalyse nebuvo tokia didelė našta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Pasirodo, šios trys šalys – Argentina, Urugvajus ir Brazilija – jau labai senai bendrauja: visų šalių LJS kasmet rengia bendrus susitikimus. Todėl ilgainiui susiformavusi darbo komanda yra tokia gera ir patikima, kad visi sunkumai buvo nesunkiai įveikti, o dirbti buvo greičiau malonu, nei sunku.

Na, o iššūkių visgi buvo. Pirma, reikėjo pasirūpinti vizomis ir užtikrinti, kad visi jas gautų. Taip pat renginio aspektas, kuris paprastai visiems sukelia nepagrįstą akių vartymą, – health and safety – įgavo didelę reikšmę. Reikėjo pasirūpinti dalyvių sveikatos draudimais bei asmenine sveikata, pavyzdžiui, alergijomis: niekam nesinori nukentėti ragaujant tradicinius, daug kam egzotiškai atrodančius, patiekalus, o kultūriniai mainai užima svarbią kongreso dalį.

Taip pat įdomu tai, kad dalyviai kongreso metu nukeliavo beveik tris tūkstančius kilometrų: autobusais, keltu bei lėktuvu. Kongresas prasidėjo Kultūrine programa Buenos Airėse, Argentinoje, kur dalyviai galėjo susipažinti ir užmegzti tarptautinius ryšius. Tuomet dalyviai plaukė laivu į Urugvajų, kur Montevidėjuje vyko septynios Studijų dienos, kurių metu vyko paskaitos bei diskusijos. Vėliau Kongresas išvyko į stovyklą Sao Paulo, Brazilijoje.

Kaip ir galima tikėtis, šios sudėtingos ir tuo pat metu sklandžios organizacijos rezultatas buvo labai teigiamas. JAV lietuvių jaunimo delegacija džiaugėsi dalyvavę tokiame įspūdingame Kongrese, ir sakė, kad iš jo grįžo kupini jėgų ir optimizmo toliau tęsti darbus ir stiprinti savo bendruomenes.

Angelai

Akivaizdu, kad pozityvumo kongreso metu tikrai netrūko, įvairiausiomis prasmėmis. Marisa papasakojo štai kokią istoriją apie Studijų dienų pradžią Montevidėjuje: vietos gyventojai, pamatę tiek daug lietuvių jaunimo, ypatingai merginų, ėmė klausinėti, ar jie jau danguje, nes tiek daug angelų aplink…

___

Tekstas: Saulė Juknevičiūtė

Sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo. Perfrazuojant galima teigti, jog geras šūkis – viena iš sąlygų, kurios prisideda prie projekto sėkmingos ir svarbiausia tikslingos veiklos pradžios. Tinkamai pavartota trumpa ir įtikinanti frazė – puikus būdas pranešti apie savo idėjas ir keliamus tikslus. Taigi, prieš pradedant kalbėti apie 2013-ųjų Pasaulio Lietuvių Jaunimo (PLJS) kongresą, nusprendėme supažindinti Jus su turtinga ir gražia PLJS Kongreso šūkių istorija. Svarbu pridurti, kad metams bėgant ir keičiantis Lietuvos politinio ir socialinio gyvenimo realijoms, keitėsi ir šūkiai. Jeigu iki nepriklausomybės laikų šūkiuose netrūko laisvės motyvų, tai vėlesniame laikotarpyje itin išpopuliarėjo lietuviško identiteto ir pakitusios, pasaulio Lietuvos idėjos. Tačiau, visus šiuos šūkius vienija vienas bendras žodis – vienybė, nepaisant kintančių tikslų, pasaulio lietuviai visada burdavosi vedami vieningos tautos idėjomis.

1966m. JAV – Mūsų jėgos, mūsų žinios – laisvajai Lietuvai tėvynei

1972m. JAV ir Kanada – Jaunimo darbas ir širdis – lietuvių tautos ateitis

1975-76m. Argentina, Brazilija, Urugvajus – Tėvų žemė Lietuva, mūsų širdy visada

1979m. JK ir Vokietija – Naujai pagrįsti ir įprasminti jaunimo dalyvavimą išeivijos veikloje

1983m. JAV ir Kanada – Vienybėje su kovojančia tauta!

1987-1988 Australija. Tautos likimas – Mūsų atsakomybė

1991-1992  Argentina, Brazilija, Urugvajus  Mūsų vienybė, tautos stiprybė

1994  JK Kongresas ir Lietuva – Daug gimtinių – tėvynė viena

1997  JAV – Lietuviška prigimtis atidaro pasaulio duris

2000-01  Australija – Apibrėžti lietuvių identiškumą ir strategijas išlikti

2003  Lietuva, Lenkija, Vokietija – Iš ateities striprybę semiame

2006  Kanada -  Virsmas: keičiasi pasaulis. Keičiasi Lietuva. Keičiamės is mes

2009-10  Argentina, Brazilija, Urugvajus – Žiūrėkime i ateitį, Pasaulio lietuviai

2013 – aisiais mes visus kviečiame Pažinti pasaulio Lietuvą!

—-
Tekstas - Greta Ščeponavičiūtė

Pasaulio lietuvių jaunimo kongresai vyksta skirtingose pasaulio vietose: JAV, Kanadoje, Lotynų Amerikoje, Australijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Po PLJS 2012 Lietuvoje ir paskelbus apie PLJK 2013 Jungtinėje Karalystėje / Lietuvoje, ėmiau skaityti apie visus prieš tai buvusius kongresus ir pasaulio lietuvius. Po keleto valandų skaitymo supratau, kad ne tiek jau daug ir suprantu: nei apie PLJS, nei apie kongresus, nei apie pasaulio lietuvius.

Atrodo, pagrindinė tema, kuria visi diskutuoja kalbėdami bendrai apie visus kongresus, kurie vyksta nuo 1966-ųjų metų (JAV), ir pasaulio lietuvius, yra MES IKI Nepriklausomybės ir MES PO Nepriklausomybės. Man, 23-ų metų Nepriklausomybės vaikui tiesiogine to žodžio prasme, šitokios diskusijos jau ima atrodyti šiek tiek kalbėtos perkalbėtos ir atgyvenusios pozityviąja prasme. Ir gerai!

Tiesą pasakius, mes, pasaulio lietuvių jaunimas, dabar, kalbėdami apie Nepriklausomybę, jau nebelabai žinome, apie ką kalbame, galime tik ja džiaugtis – būkime nuoširdūs. Taip, mes verkiame žiūrėdami Kitą svajonių komandą (taip taip, juk sakiau, – būkime nuoširdūs!), bet Nepriklausomybė nėra mūsų kova, nėra mūsų karas, nėra ir mūsų pasiekimas. Ir būtų negarbinga ramiai miegoti ant mūsų tėvų laurų.

TAČIAU! Nėra ateities be praeities. Žiūrinėdama nuotraukas iš praėjusių kongresų bei skaitydama jų dalyvių rašytus tekstus, kuriuos, tiesą pasakius, neretai buvo sunku suprasti, – tiek dėl kalbos (lietuvių!), tiek dėl pasaulėžiūros, – aš pradėjau galvoti apie visų mūsų, pasaulio lietuvių, istoriją ir istorijas.

O tiesa ta, kad visų mūsų skirtingos istorijos kilo iš vienos, lietuvių tautos, istorijos, o tuomet ją formavo toliau. Pasaulio lietuviai, lygiai kaip ir Lietuvos lietuviai, rašė ir rašo Lietuvos istoriją, ir būtent tai yra tema, kuria mums visiems laikas imti diskutuoti. Emigracijos etapai atsispindi Lietuvos istorijoje:

1. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia: ekonominė emigracija;

2. 1920-1940 m.: toliau tęsiasi ekonominė emigracija;

3. Antrojo pasaulinio karo metais ir okupaciniu laikotarpiu: politinė emigracija;

4. Šiuolaikinė – ekonominė emigracija, protų nutekėjimas;

5. 2000 – iki dabar: šis emigracijos etapas dar nėra oficialiai išskiriamas, bet, manau, yra labai svarbus. Tai yra profesinė jaunų žmonių emigracija, – mokytis, stažuotis, dirbti.

Svarbūs ne tik skirtingi emigracijos etapai, bet ir tai, kad lietuviai emigravo į skirtingas pasaulio šalis, ir ten kūrė lietuvių bendruomenes:

Pietų Amerika ir lietuviai

Daugiausiai į Pietų Ameriką lietuviai vyko XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Dar mokykloje man pačiai teko prisidėti prie Pietų Amerikos lietuvių prisiminimų knygos redagavimo. Mes gavome trumpus prisiminimų tekstus lietuvių kalba. Nors daugeliu atvejų tuos tekstus buvo sunku suprasti ir tekdavo improvizuoti, norint aiškiai ir tuo pat metu autentiškai surašyti prisiminimus, man šitie užrašyti prisiminimai buvo vienas stipriausių įspūdžių iš lietuvių literatūros. Ir tai ne vien įspūdis, tai yra faktas, kad net ir po penkiasdešimt ar net šimto metų emigracijos žmonėms jų lietuviškos šaknys, lietuvių kalba ir pati Lietuva vis dar yra prasmingi. O juk ryšys su Lietuva buvo visiškai nutrauktas: jie kasryt negalėjo skaityti Delfi, kaip ir negalėjo kalbėtis su šeima Skype.

Ir to pasekmės labai akivaizdžios: viena kertinių problemų, aptarta XIII Kongreso metu Lotynų Amerikoje 2009/2010-ais metais buvo būtinybė išsaugoti lietuvių kalbą bei skatinti lietuvių kalbos mokymą. Nes žmonės, laikantys save lietuviais, nekalba lietuviškai!

Šiaurės Amerika ir lietuviai.

Į Šiaurės Ameriką, tiek JAV, tiek Kanadą, lietuviai taip pat pradėjo emigruoti XIX a. pabaigoje ir, atrodo, niekuomet neketina sustoti. Tačiau, viešėdama Čikagoje prieš keletą metų įsitikinau, kad lygiai taip pat, regis, jie neketina sustoti ir puoselėti savo lietuviškumo: jie moka šokti tautinius šokius, ne tik moka, bet organizuoja Dainų šventę! O kai Bernelių užeigos prototipiniame restorane manęs amerikietė anglų kalba paklausė, ko aš norėčiau užsisakyti, beliko visiškai sutrikti…

Tačiau dar labiau tuomet mane sutrikdė istorijos apie paauglius lietuvius, kurie mokykloje tarpusavyje kalbasi angliškai. Pasirodo, daugiau, nei penkis metus emigravusioms draugėms paprasčiau aptarti įžymybių gandus angliškai. Taip ir prasideda užburtas ratas…

Taip pat neseniai skaičiau The Guardian interviu su Jonu Meku, – jis sakė esantis labai laimingas savo namuose Brukline, NYC, ir nors jo kūryba didele dalimi remiasi vaikystės prisiminimais iš Lietuvos, visų nuostabai pareiškė, kad tremtį vertina labai pozityviai, – nes tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje, kūrybai idealioje terpėje.

Australija ir lietuviai

Į Australiją daugiausiai lietuvių gyventi išvyko XIX a. pabaigoje – XX a. viduryje, dėl Lietuvą krėtusių neramumų. Tiesa ta, kad apie Australijos lietuvius žinome tikrai nedaug, tad turbūt metas imti jais domėtis?

Kontinentinė Europa ir lietuviai

Daug lietuvių pabėgo į Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo, daugeliui tai tapo tik pusiaukele emigruojant į Šiaurės ir Pietų Amerikas bei Australiją, tačiau dalis vis dėlto liko Vokietijoje. Vėliau, įstojus į Europos Sąjugą, lietuviai vyko gyventi ir dirbti į Pietų Europos šalis. Taip pat verta paminėti, kad paskutinės, profesinės emigracijos laikotarpiu nemažai lietuvių pasirinko studijuoti kontinentinėje Europoje, – ypač Danijoje, Olandijoje, Belgijoje bei Italijoje. Įspūdžiai tiek apie studijas, tiek apie gyvenimą šiose šalyse atrodo vieni pozityviausių.

Jungtinė Karalystė ir lietuviai

Vos Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos, lietuviai ėmė masiškai emigruoti į Jungtinę Karalystę, daugiausiai, dėl ekonominių priežasčių. Jų istorijas, taip mėgstamas Lietuvos žiniasklaidos, mes visi puikiai žinome. Tačiau tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad didžioji dalis aktyvaus pasaulio lietuvių jaunimo Jungtinėje Karalystėje yra studentai, išvykę dėl savo profesinių siekių, ir tai bus tie žmonės, kurie formuos naujausio, XIV Kongreso dvasią.

Taip, mes, skirtingai nuo daugelio kartų emigrantų iki mūsų, galėjome pasirinkti, nei badas, nei mirtis mūsų nespyrė, taigi pasirinkome laisvai, bet kiek laisvai? Mes jautėme būtinybę pamatyti ir pasiekti daugiau, plačiau, globaliau, profesionaliau. Mes norėjome, galėjome ir padarėme.

Tačiau tuo pat metu tai nebuvo toks laisvas ir asmeninis pasirinkimas, kaip gali pasirodyti. Mes rinkomės geriau ir daugiau, bet buvo ir kitų sąlygų:

1. Ne per toli nuo namų / šeimos / Lietuvos;

2. Kalba, kurios mus išmokė, kai dar nieko rinktis negalėjome, yra anglų;

Taip atsidūrėme Jungtinėje Karalystėje. Ar čia yra visų mūsų svajonių kraštas? Vargu. Ar mes galime tuo skųstis? Ne! Bent jau tikrai ne tuomet, kai visi Lietuvoje, t.y. mūsų namuose, viskuo, kuo tik gali, kaltina emigrantus. Bet kol visi tradiciškai pyksta, svarbiausias klausimas, kurio iš tiesų turėtume klausti, bet niekuomet neklausiame, – ką mes, tiek mes, tiek Lietuvos lietuviai, su šiuo išsilavinimu ir profesiniais pasiekimais sugebėsime padaryti. Kol visa tai svarbu tik Pasaulio Lietuvių Jaunimo (!!!) Sąjungai, – aš nežinau.

Taip, ko gero, Jungtinės Karalystės ir Europos lietuvių jaunimas išsiskiria p

asaulio lietuvių žemėlapyje. Tačiau visi mes, pasaulio lietuviai, turime ir esminį panašumą, kuris mus vienija, sąmoningai ar ne. Aš keturis metus priklausau Šefildo universiteto lietuvių bendruomenei, du iš jų esu komiteto narė. Dešimtis kartų girdėjau vieną frazę, ir pati kurį laiką ją kartojau.

Mes išvykome mokytis ir gyventi į kitą šalį, todėl mes turime įsilieti į tarptautinį bendravimą, o ne desperatiškai ieškoti kitų lietuvių ir su jais bendrauti, čia tiek daug žmonių iš viso pasaulio!

Bet laikui bėgant pasirodė, kad lietuviai vistiek visuomet randa dingstį susiburti. Kodėl?

1. Tai mūsų kartos ir mūsų geografinės padėties žmonės yra tie, kurie perka ir brangina Lietuvos vėliavas. Paradoksalu, bet buvimas už Lietuvos ribų skatina patriotiškumą. Beveik visi studentai, kuriuos pažįstu, balsavo Seimo rinkimuose;

2. Tai mes, kurie visiems, kas tik sutinka klausytis, pasakojame apie Lietuvą, – pozityviai, taip, kaip norime ją matyti, nes mes suprantame, kad tai mes formuojame savo šalies įvaizdį pasaulyje tokį, kokį jį norėtume matyti;

3. Tai mes, kurie IŠ TIESŲ švenčiame VISAS Nepriklausomybės šventes;

4. Pasaulyje yra 7 mlrd. žmonių, ir mes norime būti to pasaulio dalimi. Ne tik norime, bet savo ir savo šeimų ir savo istorijos dėka esame. Bet iš tų 7 mlrd. žmonių tik su tais 3 milijonais galime kalbėti lietuvių/anglų/kitos kalbos mišiniu ir pyktis, kad taip kalbėti negalima;

5. Tik šitie žmonės ne tik sugeba, bet ir sugalvoja rankiniame bagaže vietoje pusės asmeninių daiktų atsivežti bulvių tarkavimo mašiną!

6. Tik šitie žmonės supranta keturių valandų bulvių patiekalų gaminimo ir dešimties minučių valgymo ceremoniją. Ne tik supranta, bet kažkokiu stebūklingu būdu neįtikėtinai sklandžiai viską atlieka, lyg jau būtų taip darę dešimt kartų prieš tai;

7. Tik su šitais žmonėmis gali Nepriklausomybės dienos vidurnaktį sename angliškame pube bliauti (tinkamas žodis!) Tris milijonus taip, kad už sienos grojanti roko grupė nebegali tęsti pasirodymo.

Šitas pasakojimas gali pasirodyti banalus, bet aš esu visiškai tikra, kad visa tai vyksta, maža to, reguliariai vyksta, visame pasaulyje. Ir čia nėra absoliučiai nieko banalaus. Čia žmonės suranda tai, ko profesiniai siekiai neatneša: šventes ir maistą, draugus ir antras puses. Pasaulyje yra 7 mlrd. žmonių, o mes esame lietuviai, ir panašu, kad lietuviais ir liksime. Tad nėra, ko liūdėti dėl lietuvių ateities!

Man paliko įspūdį britų/arabų rašytojo Tahiro Shaho, neseniai viešėjusio Vilniaus knygų mugėje pastebėjimas apie Lietuvą ir lietuvius. Jis sakė, kad mes, geografiškai esantys Europos viduryje, esame kryžkelėje tarp Šiaurės, Rytų, Vakarų ir Pietų europiečių, ir tai atsispindi mūsų gyvenime. Galbūt kaip tik todėl mes esame linkę keliauti: iš reikalo, vedami noro ar ieškodami pramogos. Taigi galbūt laikas tokią mūsų realybę priimti kaip pozityvų tautos aspektą. Jeigu sugebėtume grąžinti įvairias patirtis, stereotipiškai šnekant, Lotynų Amerikos šeimyniškumą, Šiaurės Amerikos materialinės gerovės siekį ir Niujorko įkvėpimą, Europietiškas vertybes, aukščiausio lygio profesionalumą ir laisvą tarptautinį mąstymą, kokia tada būtų Lietuva?

Tiems, kurie dalyvavo PLJS 2012 Lietuvoje, ir tiems, kurie organizuoja ar ketina dalyvauti PLJK 2013 Europoje, mums, Lietuvos ir JK lietuvių jaunimui, atrodo, akimirksniu aišku, apie ką yra pasaulio lietuviai. Esminė problematika mums – profesiniai siekiai / globalus įkvėpimas – dėl mūsų ir dėl Lietuvos. Tai, ko gero, taps ir pagrindine 2013-ų metų Kongreso problematika. Ir puiku!

BET – šitai iš esmės skiriasi nuo kitų kongresų, nes kiti kongresai vyko kitose pasaulio vietose, kur bendros lietuvių problemos yra visiškai kitokios. Ir tik tuomet, kai iš tiesų susidėliosime savo galvose visą Lietuvos pasaulyje žemėlapį, būsime atlikę savo darbą ir tuo pasiekę visus savo tiklus: ne tik laisvę ir vienybę, bet su tuo ir unikalią mažos, bet tuo taip pat ir didelės tautos jėgą ir potencialą pasaulio žemėlapyje.

Prisidėdama prie šio žemėlapio materializavimo iki prasidedant PLJK 2013 rašysiu mums visiems apie praėjusius kongresus, jų problematiką, istoriją, jų bendruomenes ir tų bendruomenių istorijas. Turiningas pasiruošimo procesas prasideda!

Prieš tai buvę kongresai matė esminį mūsų istorijos lūžį ir leido mums susidaryti vaizdą apie viso pasaulio lietuvius. Dabar mūsų tikslas, – susirinkti visiems kartu ir paklausti, – kas toliau?

Teksto autorė: Saulė Juknevičiūtė (kongresas2013.org)

Last year, during the summer of 2012, the World Lithuanian Youth Association (WLYA) hosted an event (Pasaulio Lietuviu Jaunimo Susitikimas—World Lithuanian Youth Meeting) that brought together three thousand attendees from over thirty different countries. Over the course of four days, these young people—together with representatives of the business, political, cultural, and pedagogic spheres of Lithuani

a—were able to work to analyze the concept of a new, more international Lithuania through structured discussion, sharing of experience, and professional association.

This summer, the WLYA invites representatives from foreign Lithuanian youth organizations to participate in the XIV World Lithuanian Youth Congress (WLYC), which will take place July 1-14th. The motto of this Congress is “Get to Know World Lithuania.”

Photo by Ignas Jurkynas

Hosted in a different country every 3-4 years, the WLYC has enjoyed a long and storied past since it was first held in 1962. The primary goal of WLYC is to build and strengthen bonds among Lithuanian organizations. However, WLYC also seeks to build bridges between these organizations and those working in Lithuania itself, and to stimulate further participation in the worldwide Lithuanian community. During each WLYC, the representatives work to establish the mission, guidelines, and projects that the newly elected governing board will carry out during its four-year term.

Traditionally, the program is separated into three parts, focusing on work, culture, and social events. This year’s WLYC begins in London, where participants are invited to a formal opening banquet at the Lithuanian Embassy in London. These participants are also invited to attend a number of embassy events involving Lithuania’s role as European Union leader for 2013. Hopefully, this welcome into British-Lithuanian society will provide a basis for the development of relationships among the representatives, and prepare them for the collaborative work that lies ahead.

Having left London, WLYC representatives will head to Headley Park, a long-standing Lithuanian ex-patriot establishment. During their five days at this location, participants will hear lectures from current Lithuanian leaders, participate in discussions and seminars, and will elect a new WLYA governing board. Discussions will center on the importance of strengthening Lithuanian cultural identity both within the country and abroad, the status, problems, and possibilities of current foreign Lithuanian youth organizations, and future methods for strengthening Lithuanian professional networks. Participants will also investigate modern technological strategies that might improve communication amongst the almost forty actively operating national Lithuanian youth associations that function under the World Lithuanian Youth Association umbrella.

While the official program will be intellectually stimulating, the cultural program will allow participants to familiarize themselves with the United Kingdom, which is home to one of the strongest Lithuanian Youth Associations in the world. First, WLYC participants will visit the historic city of Bath, next they will meet the Lithuanian student associations of picturesque Oxford, and finally they’ll dip their feet in the chilly waters of Brighton, where they will relax after the stress of the study days and get ready for the trip to Lithuania, where the final part of the WLYC will take place.

Having arrived in Lithuania, participants will tour the historic castle of Trakai and the winding streets of Vilnius, will spend time enjoying the Lithuanian landscape at Visuomenes Harmonizavimo Parkas near the town of Prienai, and will generally bask in the delightful summertime glory of Lithuania. During these days in Lithuania, however, the work will not be over; participants will continue meeting and building relationships with various governmental institutions, businesses, and non-profit organizations.

To complete the XIV World Lithuanian Youth Congress, participants will attend a conference with Lithuanian business, educational, cultural, and political representatives. They will discuss ex-patriot Lithuanian affairs, particularly as they relate to Lithuania’s image and identity in a constantly changing world, the importance of upholding Lithuanian cultural identity abroad, and the possibilities for attracting foreign investments to the Lithuanian economy.

Written by: Greta Sceponaviciute and Ruta Freitakaite

Translated by: Giedre Kazlauskas

Pagrindiniai įmonės klientai – reklamos agentūros. Kompanija 2002 m. buvo įkurta Danijoje, o šiuo metu įmonėje dirba per 200 talentų ir šis skaičius sparčiai auga.

„Adform“ turi 12 atstovybių skirtingose Europos šalyse, Lietuvoje operacijų centras buvo įkurtas 2006-aisiais. Šiuo metu jame dirba daugiausia darbuotojų – virš 160.

Įmonei augant, šiuo metu darbui Lietuvoje ieškomi IT specialistai.
Visas galimas pozicijas ir daugiau info rasite:

http://www.adform.com/site/company/careers/

Apie įmonę:
Esame tarptautinė, sparčiai auganti organizacija (12 atstovybių Europoje, per 200 darbuotojų, kasmet augame ~30%). Kuriame inovatyvią bei profesionalią aplinką, kurioje skatinamas darbuotojų ugdymas ir tobulėjimas, stiprią bei neformalią organizacinę kultūrą. Skatiname atvirą komunikaciją bei komandinio darbo principus. Taikome geriausias darbo praktikas (Agile, SRUM, Hackathon dienos). Esame jaunas, ypač draugiškas kolektyvas: kartu švenčiame, žaidžiame ir dalyvaujame gausybėje renginių.

2012 metais buvome paskelbti Geriausiu darbdaviu Lietuvoje bei patekome tarp 10 geriausių Centrinės ir Rytų Europos kompanijų. „Geriausias darbdavys“ buvo išrinktas remiantis pasaulinės konsultacijų kompanijos „AON Hewitt“ tyrimo rezultatais.

VšĮ „Versli Lietuva“, dirbdama su verslo įmonėmis visoje Lietuvoje, mato, kokiomis nuotaikomis gyvena verslas bei kas yra jam aktualiausia. Pastebėta, kad šalyje nuolat auga kompetentingų eksporto plėtros specialistų poreikis bei jaučiamas pajėgių imtis verslo žmonių trūkumas. Netolimoje ateityje šis poreikis gali tik didėti. Mūsų šalies verslo atstovai pastebi, kad Lietuvos universitetai suteikia nepakankamai praktinės patirties, kuri būtina verslui kurti ir vystyti eksportą. Pabaigę studijas, gavus ir talentingi jaunuoliai pasirenka karjerą tarptautinėse kompanijose arba svarsto apie emigraciją.

VšĮ „Versli Lietuva“ atsižvelgdama į verslo bei jaunų, talentingų, ką tik mokslus baigusių žmonių poreikius, pristato jaunųjų lyderių programą SPARNAI. Programos tikslas – suteikti jauniems ir talentingiems Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų absolventams reikiamų žinių ir patirties. Projekto dalyviams atliekant praktiką verslo įmonėse, dalyvaujant verslo ir eksporto skatinimo programose ir projektuose, bus siekiama užtikrinti sėkmingą šių specialistų karjeros pradžią Lietuvos versle.

Duodam sparnus: darbą

Darbas keliose Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse.

Duodam sparnus: patirtį

Susipažinsi su verslo ir eksporto plėtros vadybos, rinkodaros, verslo skatinimo ir kitomis pažangiomis praktikomis.

Duodam sparnus: pagalbą

Per 2 metus tikrai nepasiklysi kelyje, nes tau nuolat padės mentorius.
Kodėl verta dalyvauti

Siekiame, kad programa SPARNAI taptų puikiu pavyzdžiu, parodančiu valdžios bei verslo partnerystės naudą. Tikime šio projekto ilgalaike sėkme bei kuriama išliekamąja verte, nes programa suteikia praktinę naudą visoms dalyvaujančioms pusėms:

* Paruošiami profesionalai, gebantys užsiimti eksporto plėtra.
* Įgyjama 2 metų praktinė patirtis, atskleidžianti karjeros galimybes smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse.
* Programos dalyviai sklandžiai integruojami į smulkaus ir vidutinio verslo įmones ir programos metu gauna finansinį atlygį.
* Sprendžiamas regionuose esančių įmonių lyderių ir talentų trūkumo klausimas.

Programos trukmė – 24 mėn. Per pirmuosius 6 mėnesius, dirbdami VšĮ „Versli Lietuva“, programos dalyviai įgis būtiniausių eksporto ir verslo plėtros teorinių žinių bei pirminę praktiką. Atsižvelgiant į jaunuolių savybes bei jų užsibrėžtus ateities tikslus yra sudaromas individualus veiklos ir ugdymo planas.

Vėliau programos dalyviai atlieka praktiką verslo įmonėse (trunkančią 18 mėn.), kurios metu jie panaudoja įgytas teorines žinias ir įtvirtina įgūdžius bei praktiškai prisideda prie įmonių veiklos plėtros ir augimo skatinimo. Rezultatas – dalyviai, įgyja realios patirties ruošiant ir įgyvendinant rinkodaros ir eksporto priemones bei kuriant ir įgyvendinant įmonių verslo planus. Programos laikotarpiu dalyviai pradeda savo karjeros kelią nuo Projektų asistento pareigų, kuris trunka 6 mėn., o įgijus reikiamų įgūdžių ir patirties, likusiam 18 mėnesių programos laikotarpiui tampa Projekto vadovais.

Daugiau informacijos: http://www.verslilietuva.lt/lt/sparnai/

Kviečiame pretenduoti iki gegužės 15 d.!