Kopenhagos konferencijoje – reemigracijos nuotaikos

BackTo.lt - pranesejai ir organizatoriai

KOPENHAGOS KONFERENCIJOJE – REEMIGRACIJOS NUOTAIKOS

“Jūs jau visi pasirinkote Lietuvą. Nesvarbu, kad fiziškai esate Danijoje. Svarbu, kur yra jūsų širdys.” Tokie ir panašūs raginimai, sėkmingo verslo, karjeros, plačių galimybių bei neišnaudotų nišų Lietuvoje pavyzdžiai, optimizmas, gera bei jaunatviška nuotaika, saulėtą balandžio 27-tosios šeštadienio popietę, dominavo Kopenhagoje įvykusioje pirmojoje jaunimo organizuotoje “Backto.lt” visuomeninio judėjimo konferencijoje.

Žinomi vardai ir turininga programa

Danijos Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos bei Tauragės Industrinio Parko iniciatyvos vaisius sulaukė gausaus vietos lietuvių susidomėjimo. Kopenhagos konferencijų salę aklinai užpildę jaunieji lietuvaičiai klausėsi Danske Bank, Arvi, Eikos, Argintos bei visos eilės smulkesnių, dar tik pradedančių savo veiklą, Lietuvos įmonių atstovų uždegančių kalbų. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Danijoje Vytautas Pinkus bei Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstutis Pikūnas su Ieva Davydenko.

Konferencijoje aktualizuotos skirtingų sektorių ekonominės bei socialinės plėtros perspektyvos Lietuvoje. Įmonių atstovai supažindino su darbo bei praktikos galimybėmis savose kompanijose. Sėkmės istorijomis ir neįkainojamais patarimais pasidalino tiek senai grįžusieji, tiek dar tik pirmuosius verslo žingsnius Lietuvoje žengiantys naujokai.

Dalis konferencijos laiko skirta kūrybinėms dirbtuvėms, kurių metu skirtingų sričių verslininkai bei kiti renginio dalyviai betarpiškai diskutavo ir svarstė visiems labiausiai rūpimus klausimus.

Išvyksta, kad sugrįžtų geresni

Kuomet vienoje didžiausių Danijos kompanijų  “A.P.Moller Maersk” kam nors dingdavo dviratis, kolektyve kaskart smagiai linksniuotas Akvilės Švolkienės vardas, neva ji turėtų ką nors apie tai žinoti. 4 metus dirbusi ir net penkis kartus pareigose aukštinta specialistė suprato, kad pase ji visuomet liks lietuvė ir tik taip į ją bus žiūrima svečioje šalyje. Visuomeninio projekto “Kurk Lietuvai” koordinatorė niekuomet neabejojo dėl savo tikrųjų namų geografijos ir ateities Lietuvoje.

EIKA plėtros direktorius Domas Dargis aštuonerius savo gyvenimo metus praleido Jungtinėje Karalystėje – čia baigė prestižinį universitetą, turėjo mėgiamą, gerai apmokamą darbą, platų draugų ratą, dalyvavo visuomeninių-socialinių klubų veikloje. Gyvenimas buvo nepriekaištingas, tačiau Domas dar išvykdamas puikiai žinojo, kad sugrįš, todėl visą buvimo svetur laiką, tam kruopščiai ruošėsi, planavo ir galbūt kaip tik dėl šio žinojimo niekada nenutraukė ryšių su gimtojoje šalyje esančiais draugais, periodiškai grįždavo, lankydavo ir puoselėjo šiltus santykius bei draugystę.

Italijoje studijavęs, o šiuo metu laivų dizaineriu Klaipėdoje dirbantis Linas Degutis prisiminė, kaip studijų metais jo kompiuterio ekrano kamputį puošė tiesioginės transliacijos iš Nidos prieplaukos vaizdas. Nuoširdi Lino šypsena niekam nepaliko abejonės, kad jaunasis specialistas grįžęs į Lietuvą jaučiasi namuose, o jo darbas yra tai, apie ką jis visuomet svajojo.

Renginio dalyviai vieningai sutiko, jog visiškai normalu ir net sveikintina, kad studentai išvyksta studijuoti į užsienį. Visais laikais jauni žmonės palikdavo savo kraštą, kad pažintų svečias kultūras, tradicijas, gyvenimo būdą – praplėstų savo pasaulėžiūrą ir susiformuotų sveiką, stereotipų nevaržomą požiūrį į mūsų kasdienybę ir ją supančius reiškinius. Žmonės išvyksta, kad grįžtų geresni, o sugrįžę perteiktų tas savo gerąsias patirtis ir praktiką Tėvynei.

BackTo.lt - visi dalyvavusieji

Aptarti Lietuvos privalumai ir galimybės

Vieniems konferencijos dalyviams džiaugiantis, kad daugėja įmonių galinčių pasiūlyti daniškas darbo sąlygas Lietuvoje, kiti antrino, jog vis dažniau galime pasidžiaugti tiems patiems danams galėdami pasiūlyti aukštą lietuviško darbo kokybę bei paslaugų kultūrą, kuria, daugeliu atvejų, net ir gerokai lenkiame labiausiai išsivysčiusias Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybes.

Backto.lt konferencijoje svečiavęsi verslininkai tikino, kad Lietuva yra pilna galimybių ir pranašumų – minėtas Klaipėdos uostas, intensyvi naujų modernių gamyklų plėtra, greitas ir kokybiškas paslaugų sektorius, aukšta klientų aptarnavimo kokybė, greičiausias Europoje internetas, stabilus bankinis finansų sektorius, ženkliai mažėjantis BVP skirtumas lyginant su turtingosiomis Europos Sąjungos narėmis, puiki, vis dar menkai įsisavinta, niša verslo partnerystėje.

Konferencijoje atkreiptas dėmesys, kad lietuviškas identitetas artimas tiek rytų, tiek ir vakarų kultūroms. Šis panašumas pritraukia modernias vakarų kompanijas, kurios kur kas drąsiau steigia padalinius bei investuoja giminiško mentaliteto šalyje. Tuo tarpu didžiausios galimybės siejamos su Rytais. Auganti Rusijos rinka vilioja Lietuvos bei Vakarų kompanijas. Anot “Arginta Group” plėtros direktoriaus Tomo Jaskelevičiaus visi ten nori įkelti koją, o lietuvaičių kultūrinis raštingumas galėtų mus paversti puikiais tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų, kuriems, dėl kardinalių kultūrinių skirtumų, ne visuomet pavyksta susikalbėti betarpiškai.

Turėdami mintyje unikalią Lietuvos geografiją, platų kultūrinį pažinumą bei ganėtinai mažos vidaus rinkos silpnybę, renginio svečiai susirinkusį jaunimą ragino “ne emigruoti, o eksportuoti”.

Lietuva – ideali šalis greitai karjerai

“Arginta group” atstovas Tomas Jaskelevičius akcentavo, jog Lietuvos kompanijų vadovų amžiaus vidurkis svyruoja tarp 28-34 metų, tuo tarpu Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse vadovais dirba apytikriai 40-45 metų žmonės. Norint padaryti karjerą užsienio šalyje, tektų konkuruoti su kur kas daugiau puikios kvalifikacijos vietos specialistų, o tai padaryti būtų gerokai kebliau nei pretenduoti į darbo poziciją savoje šalyje.

IT specialistas Mantautas Paškevičius Kopenhagos lietuvaičius pralinksmino raginimu kalbėti lietuviškai ir vadinti daiktus jų tikraisiais vardais – išmaniajam telefonui pasiūlydamas tapšnoklės vardą. Linksma gaida klausytojams prisistatęs Mantautas pastebėjo, jog tapti geru IT specialistu nėra lengva, tačiau juo tapus, gyvenimas gali tapti labai lengvas, todėl jaunam žmogui svarbu tinkamai pasirinkti perspektyviai paklausią specialybę ir nebeliks jokio skirtumo tarp darbo Lietuvoje ir užsienyje.  Jau šiandien visur jaučiamas didžiulis IT specialistų deficitas, o 2015 metais, planuojama, kad vien Lietuvos firmoms trūks 6000 profesionalų.

Renginio dalyviai priėjo vieningo konsensuso, kad Europos šalių kontekste, Lietuva yra greitai besivystanti, sparčiai augančios ekonomikos valstybė – būtent tokia, kurioje yra geriausios sąlygos greitai jauno žmogaus karjerai.

Visuomeniškumo ir socialiai atsakingo verslo apraiškos

“Žmonės yra gimę vienas kitam. Ir kuo gi daugiau turiu rūpintis, jeigu ne tuo, kad mano dabartinė veikla būtų verta protingos, visuomeniškos būtybės?” Panašu, kad prieš beveik du tūkstančius metų šiuos žodžius tarusio Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus lūpos rado atgarsį kai kurių Lietuvos verslo įmonių širdyse ir veikloj.

Konferencijoje dalyvavusių kompanijų atstovai kalbėjo apie pasikeitusį Lietuvos kompanijų požiūrį į socialiai atsakingos ir visuomeniškos veiklos būtinybę ir svarbą visos valstybės bei pačių įmonių gerovei.

Danske Bank supažindino su finansinio raštingumo kompiuteriniu žaidimu “Pažink banką” skirtu vaikams, kuris vien Lietuvoje turi apie pusę milijono registruotų vartotojų. Tauragės industriniam parkui atstovaujantis Linas Stankus pasakojo apie asmenines iniciatyvas steigiant paplūdimius, čiuožyklas, organizuojant koncertus ir kitais būdais kultūrinant bei aktyvinant Tauragės miestą. Domas Dargis pristatė, jo atstovaujamos kompanijos organizuojamą, ištisus metus trunkančią praktiką – “Eika akademija”, kurią jauni žmonės gali atlikti ir nuotolinių būdu, net ir nebūdami Lietuvoje. Audrius Blažauskas džiaugėsi, kad jo atstovaujama “Arvi grupė” gali pasigirti socialiai atsakinga darbuotojų motyvavimo programa – nuo futbolo, krepšinio, kartingų varžybų iki specialių profesinių mokymų, kvalifikacijos kėlimo kursų ir bendros veiklos su Universitetais.

Projekto „Kurk Lietuvai“ koordinatorė Akvilė Švolkienė ragino neskaityti pigiai nubulvarėjusių Lietuvos pop portalų, jose paliekamų piktų komentarų bei kitos tendencingai neigiamos informacijos – “domėkitės kas vyksta, nes vyksta “en” renginių. Jei manote, kad kažkas Lietuvoje galėtų būti geriau, tuomet kviečiame ne kalbėti, o daryti – “Kurk Lietuvai” pasistengs, kad Jūsų darbas būtų koordinuotas bei sklandus ir jūs pasiektumėte norimą ir visiems naudingą rezultatą.”

Lietuviškos sėkmės istorijos

“Tai nėra sėkmės istorija. Tai juodo darbo, atsidavimo ir tikėjimo tuo, ką darai istorija.” Po studijų Vokietijoje į Lietuvą grįžęs ir čia, kartu su draugais, komunikacijų agentūrą įkūręs Gediminas Tamulynas stebino auditoriją ultra pozityvia nuotaika, žaismingu kalbos tonu, mylinčio bei fatališkai atsidavusio savo profesijai žmogaus įspūdžiu. Jaunasis profesionalas džiaugėsi suradęs laisvą nišą, aukšto lygio specialistais užpildytoje video bei foto reklamos sferoje – Wide Wings pirmieji Lietuvoje pradėjo profesionaliai specializuotis pramonės įmonių reklamos kūrime.

Jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“ koordinuojanti Akvilė Švolkienė tikino auditoriją, kad grįžusi į Lietuvą nuoširdžiai nenusivylė niekuo ir nors Danijoje uždirbdavo kur kas daugiau, tačiau niekuomet nesigailėjo savo pasirinkimo.

Linas Degutis pademonstravo dar vaikystėje, savo nepatyrusia ranka, nupieštą spalvingą laivelio modelį. Šiandien Linas Klaipėdoje kuria dizainą tikriems laivams ir tikina, kad tai yra tikra sėkmės istorija – jis turi darbą, kuriuo mėgaujasi, draugus, artimuosius bei širdžiai mielas vietas, kur visuomet taip gera pabūti.

Buvęs Danijos studentas Eimantas Liudvinovičius pristatė savo Kopenhagoje įkurtą kompaniją „Bikway“, kurios veikla orientuota į futuristinių, iš surenkamų elementų tiesiamų, dviračių takų integravimą miestų susisiekimo sistemose, kitų urbanistinių idėjų generavimą ir realizaciją. Eimantas strategiškai modeliuoja optimistinę įmonės ateitį, tiki ir mėgaujasi savo darbu, kuris gal būt jau netolimoje ateityje pastebimai pakeis daugelį pasaulio miestų.

Kūrybinių dirbtuvių rezultatai

“Kas galėtų pritraukti lietuvius grįžti į Lietuvą? Kokie galimi tam novatoriški sprendimų keliai? Kokius resursus (žinias, įgūdžius) užsienyje patirties įgiję lietuviai gali pasiūlyti Lietuvos įmonėms ir organizacijoms?” – tokie kertiniai kūrybinių dirbtuvių diskusijos klausimai, apie kuriuos sukosi visos, į šešis skirtingos veiklos sektorius padalintų, grupelių kalbos.

Diskusijų metu paaiškėjo, jog išeivijos lietuvius į Lietuvą skatintų ir trauktų sugrįžti ne tik aukštesni atlyginimai, tačiau taip pat ir vakarietiška organizacijos valdymo struktūra, darbdavių socialinis atsakingumas, socialinės garantijos, atvirumas, skaidrumas, nerutininė, iššūkiais turtinga veikla, galimybės tobulėti bei močiutės blynai.

backto.lt

Ambicingos Backto.lt vizijos

Projekto „Backto.lt“ iniciatoriai save pristato kaip judėjimą, kurio metu skirtinguose užsienio šalyse gyvenantis, studijuojantis ir dirbantis Lietuvos jaunimas bus kviečiamas bei motyvuojamas grįžti ar savo ateitį sieti su tiesioginiu grįžimu į Tėvynę. Ambicijų neslepiantys projekto iniciatoriai ateityje planuoja organizuoti panašaus pobūdžio konferencijas visame pasaulyje, neapsiribojant Europos ar jokio kito kontinento sienomis.

Danijos Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos nariai kalbėjo tikintys, jog Tėvynė – ne daiktas iš supermarketo, kuriam atitarnavus ramia širdimi išmestume ar iškeistume į naujesnį, labiau mūsų naujos dienos poreikį atitinkantį daiktą. Žmogaus gyvenime yra nepakeičiamų dalykų – šeima, tikri draugai, mūsų šaknys – šalis, kuri mus užaugino. Žmogaus vertė matuojama ne tik, pagal mūsų tikslus ar pasiekimus, tačiau ir pagal tai, kokios mūsų vertybės, kuo tikime ir vardan ko gyvenam. Jei mes esame savo egzistencijos baigtinis tikslas, ko tuomet ta mūsų egzistencija verta? Retoriškai klausė jaunieji Danijos lietuvaičiai.

Jau pasibaigus konferencijai, kažkas prisiminė visiems puikiai žinomą anekdotą apie katilą su žydais, akylai saugomais pragare, nes vienas bėgdamas su savimi išsitemps visus saviškius, kai tuo tarpu puodas su lietuviais paliekamas be jokios priežiūros, nes velniai žino, kad bėgantį saviškiai parsitrauks atgal. Šis juokelis sulaukė komentarų, kad posakiai, patarlės ir anekdotai gimsta iš gyvenimo, todėl kartais, nors ir atrodytų sunku, tačiau gali būti velniškai naudinga ne pykti ar pavyduliauti, o pripažinti savo trūkumą, sveikai priimti gerą pavyzdį ir tapti geresniu bei kokybiškesniu nei lig tol. Rūpinkimės vieni kitais. Padėkime. Būkime vieningi. Taip kalbėjo lietuviai, viešėję pirmojoje Backto.lt projekto konferencijoje, Kopenhagoje.

___

Valdas Jencius

Backto.lt organizatoriai

 

 

 

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *