XII PLJ Kongresas: Kanados atstovės įspūdžiai

Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas (PLJK) rengiamas kas treji arba ketveri metai įvairiuose pasaulio kraštuose, kuriuose veikia lietuvių jaunimo sąjungos. Jame gali dalyvauti visi už Lietuvos ribų gyventantys lietuviai tarp 18 ir 35 metų amžiaus.

Dvyliktasis kongresas birželio 23-liepos 9d įvyko Toronto, Vasagos, Hamiltono ir Montrealio miestuose. Tai buvo ypatinga proga pasaulio lietuvių jaunimui pabendrauti ir pasvarstyti, kaip išlaikyti savo lietuvišką identitetą užsienyje. Oficialioji kongreso programa susidėjo iš kelių dalių: atidarymas Toronte, studijų dienos Vasagoje (“Kretingos” stovyklavietėje), savaitgalis Hamiltone/Dainų Šventė Čikagoje, stovykla St. Donat miestelyje, uždarymas Montrealyje.

Jaunimas iš 17 pasaulio šalių susirinko Toronto mieste, kur jie buvo apgyvendinti Toronto Universiteto bendrabučiuose. Įvyko susipažinimo vakaronė Lietuvių Namuose ir ekskursijos po Toronto miestą- į pilį “Casa Loma”, “Royal Ontario” muziejų ir CN bokštą.

Kongresas buvo oficialiai paskelbtas prasidėjęs per iškilmingą atidarymo pokylį Lietuvių Namuose. Pokylio eigoje taip pat buvo visų šalių atstovų pristatymai, iškilminga vakarienė ir Kanados indėnų šokių vieneto atlikta programa. Sekmadienį buvo iškilmingos Mišios Toronto Prisikėlimo Parapijoje ir cepelinų pietūs. Po to atstovai iškeliavo link “Kretingos” stovyklavietės, sustojo Anapilio lietuvių sodyboje, aplankė Teviškės Žiburių laikraščio redakciją, Šv Jono lietuvių kapines, bei Kanados lietuvių muziejų-archyvą.

“Kretingos” stovyklavietėje Vasagoje įvyko studijų dienos, svarbiausia kongreso dalis. Per ją buvo išrinkta nauja PLJS valdyba, nustatytos gairės, pagal kurias ji turės dirbti iki sekančio kongreso. Vyko vadovavimo kursai.

Šio kongreso šūkis, “Virsmas…Keičiasi pasaulis. Keičiasi Lietuva. Keičiamės ir mes” apibūdina svarbą sugebėti keistis visad besikeičiančiame pasaulyje. Iki Lietuva neatgavo savo nepriklausomybės, visu praėjusių PLJK tikslai buvo kaip atstatyti laisvą Lietuvą. Dabar, 15 metų po nepriklausomybės atgavimo, turim sustoti ir pamastyti koks yra mūsų, pasaulio lietuvių tikslas? Paskaitas skaitė prelegentai iš įvairių sričių. Pagal paskaitos temą “Kintančios vertybės ir mūsų ateitis” kun. Antanas Saulaitis, SJ, paminėjo, kad studentai Lietuvoje šiais laikais labausiai įvertina savo šeimas bei draugus ir jaučia kad sąžinė ir teisingumas yra jiems stipriausios vertybės. Kun. J. Šileika, OFM, pridėjo kad nors jaunimas jaučia kad sažinė ir teisingumas yra jiems stipriausios vertybės, tačiau materializmas visgi dar pirmauja ir tai yra iš dalies komunizmo pasekmė.

Kitos dienos paskaitų tema, “Asmens pažinimas ir narystė bendruomenėje” išreiškė svarbą dirbti visuomenės gerovei. Prelatas Edis Putrimas sakė kad tautiškumas reikalauja dirbti savanoriškai savo kultūros bendruomenėje. Kurie asimiliuojasi, pilnai įsitraukia į gyvenamosios šalies kultūrą ir praranda tautiškumą. Jie tampa nenaudingi savo kultūros bendruomenėje, nes tiesog jos nepripažysta. Kiti sugeba integruotis-prisitaikyti prie gyvenamosios šalies išlaikydami tautiškumą. Brian Herman, Kanados diplomatas dirbantis Lietuvoje taip pat išreiškė svarbą visuomeninio darbo ir kad jis būtų puoselėjamas nuo pat jaunystės. Jis ragino jaunimui tapti daugiau visuomeniškais, kad jiems rupėtų ne tik savo norai, bet ir kitų. Miroslavas Monkevičius Lietuvos Jaunimo Organizacijų tarybos (LiJOT) pirmininkas, pristatė daug faktų apie jaunimą Lietuvoje. Vienas jų- kad dauguma praleidžia savo laisvalaikį pasyviai žiurėdami televiziorių ar prie kompiuterio. Tik 17.9% (2004m.) jaunimo dalyvauja savanoriškoje veikloje. Nors šis skaičius nuolat didėja, komunistų įdiegta galvosena dar vis akivaizdi. Jo organizaciją paremia jaunimo organizacijas Europos Sąjungoje, taip pat bando įtraukti jaunimą į visuomeninę veiklą.

Paskutinė paskaitų tema buvo “Žiniasklaida” Ramūnė Sakalaitė-Jonaitienė, Teviškės Žiburių redaktorė paaiškino apie spaudos svarbą jaunimo veikloje. Mindaugas Navickas, tinklapių redaktorius, kalbėjo apie tai, kodėl internetas yra svarbus dabartinėm jaunimo sąjungom. Juan Ignacio Fourment Kalvelis iš Argentinos pakalbėjo apie savo radijo laidas “Ecos de Lituania” (Lietuvos Aidai).

Tarp rimtų paskaitų ir diskusijų vyko visokiausios pramogos. Beveik kas vakarą buvo dainavimas prie laužo ir išvykos į paplūdimį. Pagal tradiciją, vieną vakarą pietų amerikiečiai visiems atstovams paruošė ypatingai skanią vakarienę. Buvo kelionės į “St.Mary Among the Hurons” istorinę vietovę, kur gyveno pirmieji Ontario provincijos europiečiai, į Midlandą-katalikų šventovę bei Vasagos miesto lietuvių bendruomenę.

Studijų dienos baigėsi patvirtinimu PLJS vizijos, išrinkimu naujos valdybos ir sekančio kongreso vietos. PLJS vizija: Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga vienija visus užsienyje gyvenančius, lietuvišką liepsną nešančius jaunus žmones, puoselėja lietuviškumą bei tautinę savimonę ir jų socialinę gerovę. Naują valdybą sudaro: Stasys Kuliavas (pirmininkas), Dalia Henke (vicepirmininkė), Saulius Simonavičius (iždininkas), Raminta Beržinskytė (sekretorė), Santiago Butkus (XIII PLJK Ruošos komiteto pirmininkas), Moacir de Sa Pereira (Šiaurės Amerikos atstovas), Juan Ignacio Fourment Kalvelis (Pietų Amerikos atstovas), Sofija Loiter (Vakarų Europos atstovė), Birutė Zimnickaitė (Rytų Europos atstovė). Sekantis PLJ kongresas bus Pietų Amerikoje!

Po to kongresas kėlėsi į Hamiltono miestą. Tenai įvyko atsipalaidavimo vakaronė, iškilmingas banketas, ir šv. Mišios Aušros Vartų šventovėje. Taip pat buvo ekskursija į Niagaros kroklį. Iš Hamiltono atstovai važiavo į Otavą kur teko pamatyti sargybos keitimosi ceremonija priešais parliamento rūmus. Keli kraštų atstovai iškeliavo iš Hamiltono į Čikagą Dainų Šventei.

Toliau tęsėsi kongreso stovyklos dalis St. Donat miestelio kurorte (apie 200km į šiaurę nuo Montrealio) Čia buvo proga atstovams atsipalaiduoti po intensyvių studijų dienų, kartu pabendrauti ir pasidžiaugti Kanados nuostabia gamta. Vitas Balyta su Jonu Didžbaliu ir Rimu Pečiuliu atliko koncertą; buvo kelionės į Mont Tremblant ir į indėnų gyvenvietę.

Kongreso užbaigimui atstovai nukeliavo į Montrealį. Ten atstovai aplankė Aušros Vartų ir Šv. Kazimiero parapijas. Buvo ekskursija autobusu po Montrealio miestą. Teko pamatyti Šv. Juozapo oratoriją, Mont-Royal parką, St. Helen salą, Montrealio kazino bei Notre Dame katedrą. Kongresas buvo oficialiai baigtas iškilmingu pokyliu Šv Kazimiero parapijoje.

PLJ Kongresas suteikia nepalyginamą progą lietuvių jaunimui pabendrauti ir įsigyti pasaulinį požiūrį atsižvelgiant į lietuvybės išlaikymą užsienyje. Nors visų gyvensenos būdai skyrėsi, meilė lietuvybei visus suvienijo ir iš to išsivystė daug gražių draugyščių. Po dviejų įspūdingų savaičių teko atsisveikinti su kongresu, su draugais, bet dar liko viltis kad vėl susitiksime.

Mintimis pasidalino: Rūta Samonytė

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *