XII PLJ Kongreso įspūdžiai (iš Punsko)

Atostogoms prasidėjus, birželio 23 – liepos 9 dienomis, Kanadoje įvyko 12-asis PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO KONGRESAS. Suvažiavo per 70 atstovų iš 14 pasaulio šalių. Kongreso buvusios trys dalys: ekskursijos, Studijų dienos ir stovykla. Aplankėme Toronto, Vasagos, Hamiltono, Čikagos, Otavos, Saint Donat ir Montrealio miestus.

Atvykusius į Toronto oro uostą mus pasitiko punskietis Romas Jonušonis. Pirmas įspūdis oro uoste? Susidūrėme su drėgnu Kanados oru. Balso stygos iš karto pajuto svetimą šalį. Paviešėję pas Jonušonius nuvykome į Toronto universiteto bendrabutį, kuriame buvo registruojama. Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos atstovai atvyko čia pradėti Kongresą. Gintaras Radzivanas, kuris Punske viešėjo su Australijos šokių grupe, pamatęs mus, punskietes, metė krepšius ir atskubėjęs tarė: “Smagu matyti lietuvius”. Supratau, kad Kongresas iš tikrųjų jau prasidėjo.

Pirmos dienos atnešė visko. Susipažinom su naujais žmonėmis, kultūra, elgsena, dainomis: ispanų, prancūzų, anglų kalbomis, tačiau visų lietuvių dvasia išliko ta pati.

Kongreso įkarštis kilo Kretingos stovykloje (Wasaga Beach, maždaug 150 km į šiaurę nuo Toronto), kur savaitę truko Studijų dienos, svarbiausia Kongreso dalis. Diskutuota iki paryčių, kalbėta ne apie bet ką, o Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungą ir jos ateities viziją. Studijų dienų metu išrinkta nauja Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdyba. Pirmininku tapo Stasys Kuliavas iš Kanados, Lenkijos atstovė — punskietė Birutė Zimnickaitė. Priimti nauji nutarimai, statuto pakeitimai, reglamentas ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos vizija: “Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga vienija visus užsienyje gyvenančius, lietuvišką liepsną nešančius jaunus žmones, puoselėja lietuviškumą bei tautinę savimonę ir jų socialinę gerovę”.

Ruošos komitetas pasirūpino mūsų “sveikata” ir posėdžiavimo laiką paįvairino žaidimais, dainomis, pratimais. Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos (LiJOT) prezidentas Miroslavas Monkevičius, dalyvavęs Studijų dienose, atitraukdavo mūsų “protus” nuo diskusijų nors keletui minučių. Prelegentų pranešimai praturtino mūsų žinių lobyną.

Pasibaigus Studijų dienoms reikėjo atsisveikinti su keletu Kongreso dalyvių, kurie dėl darbo turėjo išvykti. O likusieji sėdome į autobusą ir patraukėm į Hamiltono miestą prie Ontario ežero. Pirmą vakarą susipažinome su miestu. Paskui kaip tikras jaunimas nuvykome į klubą ir šėlome iki paryčių. Išėję iš klubo visi sustojome vidury didžiosios klubų gatvės ir ėmėme dainuoti lietuviškas dainas. Dainavome, kiek pajėgėme. Visi stebėjosi ir klausė, kas atsitiko. Manė, kad koks nors futbolo klubas laimėjo rungtynes. Mes atsakėme, kad esam lietuviai ir dalyvaujame Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongrese. Tada žmonės, kurie nebuvo girdėję apie lietuvių kalbą, dainas, prisijungė prie mūsų, šoko, bandė lietuviškai dainuoti.

Kitą dieną, pamiegoję vos pora valandų, išvažiavome prie Niagaros krioklių. Išsipildė daugelio svajonė, mano — tikrai. Maniau, kad Niagara yra kažkur dykumoje, toli nuo žmonių. Priešingai — ji yra vidury miesto. Dviejų didžiulių krioklių vandenys krenta iš Amerikos į Kanados valstybę. Įlipome į laivą ir plaukėme stebėti tą, atrodo, paprastą, bet kartu akį traukiančią gamtos dovaną. Vėliau turėjome laisvo laiko ir galėjome lankyti Niagara Falls miestą. Vakarą visi susirinkome Aušros vartų parapijoje Hamiltone ir pasiruošėme iškilmingai vakarienei, kurią paįvairino havajietiški šokiai.

Liepos 2 dieną keli iš mūsų išvyko į Čikagą — į 8-ąją dainų šventę. Ten išvydome kelis šimtus lietuvių — nuo pačių mažiausiųjų iki garbingiausio amžiaus, kurie traukė lietuviškas dainas. Jų pasveikinti atvyko Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Paskutinė Kongreso dalis įvyko Quebeco provincijos gražiam miestely Saint Donat. Kalnai, miškai, ežerai supo mus visą savaitę. Ten būdami aplankėme indėnų gyvenamas vietas, populiaraus klevo sirupo daryklą. Man didžiulį įspūdį paliko indėnai. Jie apdovanojo mane indėnės vardu “KA NAN DOU TSĖ TIK” (ta, kuri visko klausia). Pamatėme bizonus, gėrėme gydomąją arbatą, klausėme tikrų indėniškų dainų. Kas įdomiausia _ indėnai garbina moteris, jos visur turi pirmenybę. Tai mums, “moteriškajai Kongreso daliai”, labai patiko. Mt Tremblant miestelis pasirodė labai europietiškas: jokių daugiaaukščių, kurie raižo dangų, jokių mašinų, kurios teršia orą, vien gamta ir malonūs žmonės.

Dienos Saint Donat vietovėje baigdavosi vakarais prie laužo, su akordeonu ir dainomis. Kartais, kad praturtintume vakaro dalį, turėjome burtis į grupeles ir ruošti pasirodymus. Taip gimė “įvairiarūšė” daina “Du gaideliai”. Žaidėme įvairiausius žaidimus, mokėmės vieni iš kitų. Naudojomės gamtos dovanomis, kiek tik buvo galima.

Deja, viskas baigiasi. Kongresas irgi. Jo užbaigimas vyko Montrealio mieste. Paskutinę dieną dalyvavome šv. Mišiose ir kartu papietavome. Ta Kongreso dalis, kai visiems reikėjo išsiskirti, buvo pati liūdniausia. Pasikeitę adresais kiekvienas pasukome į savo pusę, į savo kraštą.

Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos vardu nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie padėjo mums išvykti į Kongresą Kanadoje, ypač Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, skyrusiam pinigų, buvusiai PLJS pirmininkei Daliai Henke, Ruošos komitetui ir pirmininkui Matui Stanevičiui, bei visiems Kongreso dalyviams, kurie su mumis diskutavo ir kartu šėlo.

“Pasakyk man, kas tas Punskas. Kodėl visi apie jį kalba?” — paprašė manęs vienas Kongreso dalyvis. Tikiuosi savo pasakojimais ir teigiamomis emocijomis priartinau Punską Kongreso dalyviams. Juk visi, pamatę punskietes, šaukė: “Punsk! Punsk! Punsk!”.

Linkime plačių užmojų naujajai Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybai. Iki kitų susitikimų.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *