XII PLJ Kongresas: Švedijos atstovės įspūdžiai iš Kanados

Po keturiolikos metų pertraukos švediška vėliava vėl suplevėsavo dvyliktajame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese (PLJK) vykusiame Kanadoje. Joninių išvakarėse metropolitiniame mieste Toronte susirinko 67 atstovai iš 14 kraštų, kad pasidalintų veiklos patirtimi, priimtų naujus nutarimus, nuspręstų tolesnę Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) veiklos kryptį.

Prieš keturiasdešimt metų JAV įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, kurio šūkis buvo „Mūsų jėgos, mūsų žinios – laisvajai Lietuvai tėvynei!“. Jame dalyvavo 156 atstovai iš 16 kraštų, jų tarpe ir atstovas iš Švedijos – A. Gegeckas. Jūsų informacijai: Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso atstovų suvažiavimas yra aukščiausias Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, kuri jungia lietuvių jaunimą gyvenantį už Lietuvos Respublikos ribų, organas. Jaunimo atstovai iš Švedijos dalyvavo pirmuose septyniuose PLJ kongresuose.

Pirmieji pašnekesiai užsimezgė bedėliojant žetonus ir sukant ruletę mums surengtame kazino Lietuvių namuose. Sunku ir išsivaizduoti jog Stokholme galėtume susirinkti į savuosius namus ar net į lietuvišką barą – Toronte pavadintą „Lokiu“, kuriame pilstomas „Švyturio Ekstra“ alus. Toronte gyvenome angliško stiliaus studentų miestelyje kaip vėliau nusprendžiau – pačioje gražiausioje miesto dalyje, mus vežiojo geltonasis mokyklinis autobusiukas, kuriame nenutildamos skambėdavo jaunatviškos dainos. Pasaulio futbolo čempionato pusfinalio varžybų tarp Švedijos ir Vokietijos komandų ilgai nepamiršiu, nes mano draugai vokiečiai (mes vieni kitus dažniau vadinom to krašto iš kurio atvykę piliečiais, nei tikraisiais vardais) iš džiaugsmo maudėsi fontane, o man beliko pasidžiaugti vaizdais matytais iš CN televizijos bokšto.

Turiu pastebėti jog pokylių buvo įvairių ir įvairiomis temomis – atidarymo, Kanados dienos, Havajietiškas, Dainų šventės ir uždarymo, kur susirinkdavo daugybė garbingų svečių, žibėjo spalvingos suknelės ir elegantiški kostiumai, buvo sakomos šventinės kalbos, o tarp užkandžių ir karštų patiekalų būgnus mušė indėnai, magiškus šokius šoko havajietės, polką trypė tautiečiai ir mes vos tik spėją suvalgyti desertą patys jau sukdavomės šokių sūkuryje. Po puikių šventinių vakarų nebūdavo lengva susiruošti į sekmadienines pamaldas, nors pastangos visuomet būdavo atlyginamos nuostabia aplinka ir dvasingumu vienoje ar kitoje parapijoje. Neapsakomą įspūdį paliko Toronto Lietuvių Prisikėlimo parapijos bažnyčia su savo nuostabiaisiais vitražais, taip pat Kankinių parapijos Anapilio bažnyčios meniškas altorius ir vienintelės Kanadoje lietuviškos kapinės su kryžių kalneliu.

Žinoma mes susirinkome ne tik švęsti mūsų laukė ir intensyvi studijų savaitė, kai nuo pusryčių iki vakarienės ir dar ilgiau sėdėdavome Miško namelyje Kretingos stovykloje Vasagos paplūdimyje. Gyvenome tikroje stovykloje netoli nuo smėlėto paplūdimio prie ežero greičiau primenančio jūrą, tačiau maudytis teko vos pora kartų, nes pritrūkdavo laiko ir ežeras buvo labai seklus. Mums paskaitas skaitė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas M. Monkevičius, profesoriaus V. Landsbergio kaip Europos Parlamento nario patarėjas V. Griciūnas, giliau dvasiškai susimąstyti kvietė kunigas A. Saulaitis, tėvas J. Šileika ir prelatas E. Putrimas bei vadovavimo meno mokė S. Mieliulytė. Mane žavėjo dvasininkų asmenybės, jų pasaulėžiūra ir bendravimo paprastumas, tiesiog supratau jog Kanadoje lietuviškos parapijos ir jų dvasiniai vadovai yra kasdieninio bendravimo dalis bei neatskiriama bendruomenių veiklos dalis.

Prisiklausę įvairiapusių minčių iš mentorių savo darbą toliau dirbo prezidiumo komisijos bei kraštų atstovai. Mandatų komisija ir sekretoriatas nenuilstamai skaičiavo balsus ir vedė susirinkimus, kurie nutrukdavo tik kavos pauzėmis ir pietų pertrauka. Nutarimų redagavimo komisija nenuilstamai dirbo vos ne dvylika valandų iš eilės, kai to prireikė norint priimti 33 projektui pateiktus pakeitimus. Pavyzdžiui, vienas iš priimtų nutarimų kraštų vienetams yra skatinti nuotolinio lietuvių kalbos mokymo sukūrimą ir išplatinti jo veikimą.

Dideles diskusijas sukėlė PLJS vizijos priėmimas, ir nors pradinę mintį jau turėjome iš ankstesniojo kongreso, bet vis vien sunku buvo susivienyti dėl pačio sakinio suformulavimo. Mes praplėtėme sąvoką jog PLJS jungia užsienyje gyvenančius lietuvius į užsienyje gyvenančius lietuvišką liepsną nešančius jaunus žmones, kurie puoselėja lietuviškumą bei tautinę savimonę, nes prieš gerą dešimtmetį buvo aišku, kad tas kuris gimė lietuviu norės ir juo mirti dabar jau nebeaišku ar visi mūsų tautiečiai nori pripažinti esą lietuviais, o su lietuvybe susipažinę kitų tautybių asmenys mielai puoselėja lietuvybę. Tad ir šio kongreso šūkis „Virsmas: keičiasi pasaulis. Keičiasi Lietuva. Keičiamės ir mes!“ labai gerai atspindėjo viso kongreso idėją ir priimtus sprendimus. Mes įžvelgėme neišvengiamybę prisitaikyti prie pastoviai besikeičiančio gyvenimo ir priėmėme mūsų organizacijai palankius sprendimus. O kad tokius sprendimus būtume galėję priimti, turėjome pradėti nuo savęs pažinimo, kam buvo skirtas ir spalvų žaidimas, padėjęs savyje ir grupėje įžvelgti silpnąsias ir stipriąsias puses, pasimokyti tai pritaikyti tinkamai esamoje situacijoje.

Nuostabiai sužavėjo atstovai atvykę iš Pietų Amerikos, kur tikrai nepaprastai sunkiai kovojame dėl lietuvybės puoselėjimo, žavėjausi Juano Kalvelis iš Argentinos entuziazmu rengiant lietuviškas valandėles radijo bangomis ir jo gražia lietuviška kalba, galiu tik pasidžiaugti jog visi atstovai kalbėjo lietuviškai, vieni gražiau, kiti paprasčiau, nors buvo ir tokių kurie niekada dar nesą buvę Lietuvoje. Be argentiniečio Santjago nebūtume išmokę naujojo kongreso himno Chiu chiu aah, chu chu aah… ar pamatę keistąją karvę talentų vakaro metu. Visa ta žavinga strategija nebuvo veltui, į jų pastangas buvo atsižvelgta ir tryliktąjį PLJ kongresą nuspręsta surengti Argentinoje, Brazilijoje ir Urugvajuje 2009 metų pabaigoje.

Antrosios savaitės įvykiai klostėsi atsipalaidavusioje atmosferoje nuostabaus grožio gamtos kampelyje St-Donat kalnų Mont-Tremblant parke esančiame 100 km nuo Montrealio. Čia esančiame poilsiniame viešbutyje prie ežero apsupto kalnais kongreso atstovai turėjo galimybę išbandyti savo jėgas žolės riedulio varžybose, lenktyniauti vandens dviračiais, mokytis buriuoti, pajudinti smegenis norėdami surasti mūsų tarpe atsiradusį ”žudiką“, suvaidinti „nužudytąjį“, tamsoje ieškoti „priešininkų“ vėliavos, maudytis ežere, kaitintis pirtyje, kurti laužą, teatriškai improvizuoti, mokytis naujų dainų, aplankyti indėnų stovyklą ir pasiklausyti žiniuonio pasakojimo apie baltuosius stumbrus ir indėniškas tradicijas.

Reikėtų nepamiršti ir apsilankymo klevo sirupo fabrikėlyje, kur mums buvo surengtos saldžios vaišės su „kaubojiškais“ šokiais. Čia valgėme dešreles su klevų sirupu, kanadietišką pyragą ir tą ragavome su sirupu, po to obuolių pyragą ir dar skanavome blynus aišku su sirupu, kiti net kava juo užsisaldino! Po sočių pietų niekas net neįtarė jog saldumo kulminacija dar laukė, taigi po pasakojimo apie klevų sirupo gamybą mus dar vaišino karamelizuotais saldainiais – iš sirupo virtais ir ant sniego atšaldytais čiulpinukais, kuriuos patys turėjome ant pagaliuko susisukti. Turėčiau pastebėti, kad mus kiekvieną dieną maitino labai skaniai – studijų dienų metu mums valgyti sočius lietuviškus patiekalus ruošė lietuvė virėja su savo padėjėjom, o viešbutyje trijų patiekalų pietus ir vakarienę ruošė aukštos klasės prancūzų virėjas, o vienoje parapijoje net cepelinais pavaišino!

Gražius įspūdžius parsivežiau ir iš Montrealio, kur be XII PLJ kongreso uždarymo vakaro vyko ir tarptautinis džiazo festivalis užpildęs prancūzišką miesto atmosfera dar ir įvairiaspalve muzika. Kaip ir kiekvienas renginys taip ir šis turėjo savo pabaigą, tačiau be entuziastingų žmonių triūso, Lietuvių Fondo, Lietuvos vyriausybės Tautinių mažumų ir išeivijos departamento bei kitų rėmėjų finansinės pagalbos ir Jaunimo grupės bei Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkės Virginijos Langbakk moralinės paramos tokį projektą būtų sunku įgyvendinti. Besidžiaugdama galimybe sudalyvauti tokiame jaunyste ir lietuvybe trykštančiame projekte tikiuosi, jog mano draugystė su naujai įsigytais draugais išsimėčiusiais po visą pasaulį tęsis susirašinėjimu, naujais susitikimais ir bendrų idėjų įgyvendinimu.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *