Brangūs tautiečiai ir visi kam rūpi Lietuva. Nesinori pradėti liūdna gaida, nes žinau, kad visi pavargom nuo nesibaigiančio pesimizmo ir liūdnų žinių liūno ateinančio iš Lietuvos, tačiau šiuo metu LR Seimo svarstomos Pilietybės įstatymo pataisos neleidžia likti abejingiems.
Tikiuosi dauguma palaikys ir sutiks, kad tylėti nebeturime teisės. Atėjo mūsų eilė kovoti savo „kovą“ dėl teisės būti lietuviais. Deja, ši „kova“ vyksta su mūsų pačių išrinkta valdžia, kuriai yra patikėta ginti ir saugoti mūsų, savo piliečių teises, bei puoselėti tautos išdidumą.
Nerimstančios diskusijos dėl LR Seime svarstomų naujų pilietybės įstatymo nuostatų kelia didžiulį nerimą, skatina stiprėjantį nepasitikėjimą ir nusivylimą Lietuvos valdžia, bei jos požiūriu į tautą, į žmones. Šiandien nesvarstoma teisė suteikti pilietybę kitos tautybės žmonėms. Šiandien atvirai diskutuojama apie tai, iš kurių tautiečių atimti Lietuvos pilietybę arba teisę į jos gavimą. Pilietybė yra ne tik kiekvieno natūrali teisė turėti tėvynę ir jai priklausyti, bet ir vertybė, moralinis ir branginamas emocinis ryšys su tėvyne. Šis ryšys yra be galo svarbus ne tik emigravusiems po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, bet ir tiems kurių tėvai ar seneliai buvo lietuviai išeiviai.
Šiandien Lietuvos dalies – bendruomenės, esančios toli už Lietuvos ribų – nariai yra pastatomi prieš gana žiaurų pasirinkimą – arba būti lietuviu, arba atsisakyti užsienio šalies pilietybės. Tai pasirinkimas be pasirinkimo, kadangi gyvenantis svetimame krašte žmogus turi įsilieti į vietinę bendruomenę. Taigi, jis turi priimti tos šalies pilietybę.
Lietuvių palikuonių bei neseniai emigravusių žmonių noras išlaikyti ryšį su Lietuva kelia pasididžiavimą mūsų tauta. Jeigu iš visų išvykusių bus atimta teisė būti ar tapti Lietuviu, tai ne tik pablogins Lietuvos demografinę situaciją, parodys pasauliui mūsų nepasiruošimą tapti pilnaverte tarptautinės bendruomenės nare, bet svarbiausia padarys kiekvieną lietuvį įkaitu savo pačių šalyje ir už jos ribų. Emigracija gi yra natūralus procesas, kuris, deja, Lietuvoje yra paverčiamas tam tikru „baubu“, bandant stabdyti žmonių išvykimą drastiškomis priemonėmis, nesusimąstant apie ateitį.
Lietuvai tapus ES nare šalies piliečio pase pažymima, kad esame Europos Sąjungos ir Lietuvos piliečiai. Tad kodėl Lietuvos Seimo nariai bijo pripažinti, kad ne tik gyvenimas Lietuvoje mus padaro lietuviais. Lietuviai yra tie, kurie laiko save tokiais, kuriems rūpi Lietuvos ateitis ir jos žmonės. Svarbiausia žmogaus sąsaja su valstybe ir didžiausia garbė – pilietybė. Pilietybės atėmimas yra žiaurus, demokratiškos pasaulio bendruomenės nepripažįstamas ir netoleruojamas veiksmas.
Tautos stiprybė pasireiškia vienybėje. Negalime leisti, kad praeities fobijos bei baimės atimtų iš mūsų ateitį. Stiprybė yra vienybėje. Dvigubos pilietybės turėjimas ne tik atveria Lietuvos sienas pasauliui, bet ir sutelkia bei suvienija mus kaip tautą, bei leidžia kiekvienam gyventi pilnavertį gyvenimą, priklausant naujai globaliai Lietuvai, kurioje žmogus yra pati didžiausia vertybė.
LR Prezidentė D. Grybauskaitė savo metiniame pranešime Seime pasakė: „Jei siekiame permainų valstybėje, turime atsigręžti į žmogų. Žmogus turi tapti pirmu prioritetu“. Manau galiu drąsiai pasakyti, kad visi esame dėkingi už tokius žodžius ir sutinkame, kad žmogaus vertinimas ir žmogiškas, bei pagarbus elgesys tarp žmogaus ir valdžios yra vertos pasididžiavimo šalies bei tautos pagrindas. Kviečiame seimo narius išgirsti prezidentės ir užsienio lietuvių raginamą atsigręžti į žmogų savo sprendimais.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) pasisako už dvigubos pilietybės įstatymo priėmimą. PLJS vienija daugiau nei 200,000 lietuvių jaunimo gyvenančio už Lietuvos respublikos ribų bei jungia virš 20 lietuvių jaunimo sąjungų įsikūrusių skirtingose pasaulio valstybėse.
Pasaulio lietuvių jaunimo vardu,
Kęstas Pikūnas
PLJS pirmininkas
___
«Grįžti atgal
Jaunimas iš viso pasaulio – trys tūkstančiai lietuvių iš trisdešimties pasaulio valstybių – šių metų vasarą susirinks Lietuvoje. Precedento neturintį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą (PLJS2012) rengia Pasaulio lietuvių jaunimo…
»Daugiau
