Taip ilgai planuotas ir lauktas Europos lietuvių jaunimo sąskrydis šiemet pagaliau įvyko! Sąskrydis vyko labai gražiame Lietuvos kampelyje: netoli Trakų esančiame Slėnio kempinge. Priešais Slėnį matėsi Trakų pilis.
Į sąskrydį atvažiavo jaunimo atstovai iš Airijos, Baltarusijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos, Norvegijos, Vokietijos. Taip pat dalyvavo svečiai iš Kanados, JAV, Argentinos bei keletas atstovų įvairių jaunimo organizacijų iš Lietuvos. Visi labai džiaugėmės, kad sąskrydyje dalyvavo ir pranciškonas brolis Kazimieras, kuris labai mielai dalinosi savo mintimis bei idėjomis.
Pirmą sąskrydžio dieną atvykęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės - generalinis direktorius Antanas Petrauskas visų pirma paminėjo, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susidūrusios šiuo metu lietuvių bendruomenės ir lietuvių jaunimas. Jo nuomone, nauja emigracijos banga atvežė į šalis tokį skaičių jaunų žmonių, kurio bendruomenės nesitikėjo. Kyla konfliktai. Tačiau šie konfliktai yra ne senųjų ir naujųjų imigrantų nesupratimas vieni kitų, ne pažinčių, net ne mentaliteto, bet labiau kartų konfliktas. Norėdamas pailiustruoti savo nuomonę, ponas Petrauskas pacitavo 1636 m. Didžiosios Britanijos parlamente ištartus žodžius: „Jaunimas negerbia vyresniųjų, turi daug žalingų įpročių, vyresniuosius laiko nieko nesuprantančiais, neigia jų kartos mintį.”
Ponas Petrauskas sakė suprantąs, kad jaunimo akyse vyresniųjų atsargumas yra per didelis ir nepamatuotas. Tačiau jis patarė mums, kad vyresniųjų veikla pagrįsta patirtimi ir gyvenimu. Reikėtų į juos geriau įsižiūrėti. Dviratis jau išrastas, iš naujo jo išradinėti nebereikia.
Švietimas, kultūra ir sportas – tai trys lietuvybės išlaikymo sritys, teigė A. Petrauskas. Dirbant šiose srityse visiems kartu bus pasiekiami geriausi rezultatai. Todėl reikia šioms sritims rengti lyderius. Tam pasiekti reikia tik geranoriškumo, draugiškumo bei tarpusavio bendravimo.
Užbaigiant ponas Petrauskas kreipėsi į mus žodžiais: “Jūs, jaunimas, esate ateitis - bendruomenės bei visos Lietuvos. Jūs suteikiate viskam gyvybingumo. Be jūsų darbas prarastų prasmę.“
Po sveikino žodžių jaunimo atstovai pristatė savo šalies lietuvių jaunimo darbą, problemas, lūkesčius. Su didžiausiais sunkumais šiuo metu susidūrusios tiek lietuvių bendruomenės, tiek ten dirbantis lietuvių jaunimas yra Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje. Didžiojoje Britanijoje užregistruota apie 200.000 legaliai imigravusių lietuvių. Tai antras pagal dydį skaičius po JAV. Nors jaunimo sąjunga 1995m. nutraukė savo veiklą, atstovas Robertas Bružas sakė, kad ji vėl bus atkurta. Taip pat jis minėjo, kad lietuviai Didž. Britanijoje stengiasi, kad lietuvių kalba būtų įteisinta kaip dėstomasis dalykas universituose.
Ispanijoje balandžio 30d. oficialiai įsikūrė lietuvių jaunimo sąjunga, kurios pirmininku išrinktas Raimundas Michnevičius. Jų tikslas pritraukti kuo daugiau lietuvių jaunimo į veiklą, įkurti kuo daugiau jaunimo centrų. Pagrindinis jaunimo veiklos židinys šiuo metu yra Barselonoje.
Baltarusijoje gyvenantis jaunimas susiduria su visai kitais sunkumais. Jis išvyksta studijuoti į Lietuvą ir negrįžta atgal. Žinoma, kilo karštos diskusijos, ar į tai galima žiūrėti neigiamai, nes juk labai smagu, kad darbštus jaunimas grįžta į Lietuvą. Tačiau, kaip minėjo Svetlana Lukšienė, neformalios Baltarusijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė, išlaikyti šiame etnografiniame krašte unikalias lietuviškas tradicijas reikalingas lietuvškas jaunimas. Jos manymu, labai gaila, kad Baltarusijos valstybė neišvystė tautines mažumas palaikančios politikos, todėl tenka pasikliauti tik vietinės valdžios geranoriškumu.
Estijoje ir Latvijoje, jaunimas- tai mišrių šeimų vaikai. Ten svarbiausias tikslas išmokti lietuvių kalbą, dainuoti lietuvių liaudies dainas, palaikyti ryšius su lietvaičiais iš Lietuvos.
Po pasisakymų visi priėjo bendros išvados- problemos panašios visur, belieka susėdus kartu bandyti ieškoti sprendimo būdų.
Sąskrydžio metu daugelis pasisėmė jėgų, įgijo naujos motivacijos, grįžus į savo kraštą vėl aktyviai dirbti lietuviškose organizacijose.
Į sąskrydį paskaitininku pakviestas Darius Udrys iš Los Andželo kalbėjo apie pagrindines lietuvių veiklos ydas. Jo nomuone tai būtų: politiškumas- nerealistiška vienybės paieška, nenoras atsižvelgti į kitų nuomones; favoritizmas, personalizmas, užimant svarbias pareigas; begalinis noras nagrinėti problemas, tačiau neieškoti jų sprendimo, neįsiklausymas, žodžio tarsi ginklo panaudojimas vieniems prieš kitus, pomėgis daug kalbėti – bet mažai dirbti ir begalinis pavydas.
Jis pateikė keletą klausimų bei sentencijų susimąstymui:
- Jei yra viena organizacija, ar to užtenka?
- Nėra nepakeičiamų žmonių!
- Žodis gali būti susitaikymo priemonė.
- Garbė nėra ribotas išteklius...
- Konflikto sprendimas? Bet juk yra konfliktų, kurių neina įveikti. Ar ne prasmingiau būtų konfliktų reguliavimas.?
Už užsienio lietuvių sielovadą atsakingas prelatas Edis Putrimas iš Toronto pasiguodė, kad didžiausias Lietuvos eksportas šiuo metu – emigrantai, o tarp jų vyrauja kosmopolitizmas ir „pagreitinta integracija”, kai šeimos, norėdamos greičiau išmokti šalies kalbą, nebekalba lietuviškai.
Viktorija Urbanavičiūtė iš Užsienio reikalų ministerijos pristatė trumpai pasiūlymų paketą Lietuvos Respublikos vyriausybei „Lietuvių emigracija – problemos ir galimi sprendimo būdai“.
Rimas Čuplinskas iš Bonos pravedė seminarą pagal „Atviros erdvės” (Open space) metodą. Tai yra metodas, kai diskusijų temos nėra sugalvotos iš anksto, bet jos siūlomos pačių dalyvių. Svarbiausia, kad dalyviai būtų iš įvairių kontekstų, su skirtinga patirtimi bei potencialais, atliekantys skirtingus vaidmenis. Ir, žinoma, niekas negali būti priverstas dalyvauti, viskas vyksta savanoriškai ir laisvanoriškai. Tik tuo atveju pasiekiami geriausi rezultatai. Ruoša šiam seminarui užima labai mažai laiko. Labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Erdvė - vienas svarbiausių seminaro efektingumo faktorių. Pagrindinėje salėje sustatomos ratu kėdės dalyviams, rato vidury sudedamos rašymo priemonės. Viename kampe stovi stalas su gėrimais, kitame kompiuteriai su spausdintuvais, kurie reikalingi, surašant protokolus bei sprendimus. Ant sienų pakabinamos gairės bei temų diskusijų laiko grafikas. Taip pat reikia, kad būtų keletas diskusijų kambarių, ar vietų, skirtų diskusijoms.
Labai svarbios yra šios „erdvės“ gairės: kas ateina, tas ateina; atsiverk tam, kas įvyks; pradžia bus, kai laikas pribręs; kai baigiam-baigėm.
Viso seminaro metu veikia „dviejų kojų įstatymas“, kurio privaloma laikytis: kiekvienas gali eiti kur nori ir rinktis diskusijų temą, kurią nori. Tačiau, kai pajunta, kad nieko nebegali prisidėti prie grupės darbo, turi pasinaudoti savo kojomis ir išeiti. Galbūt kitoje grupėje tas žmogus labiau reikalingas. Šio įstatymo besilaikant išaiškėja dviejų tipų žmonės: „gal aš kamanės“ o „gal aš drugelis“. „Kamanės“ - skraido ir pernešinėja idėjas bei mintis: „apvaisina“ grupės dalyvius, o „drugeliai” – laisvai skraido, nieko nesako, geria kavą. „Drugeliai“ labai atsipalaidavę, be struktūros, bet tuo pačiu įtraukia kitus į pokalbius. Šio įstatymo sunku nepratusiems laikytis, nes mes nemokame naudotis laisve, eiti ten, kur įdomu, kur mes patys norime.
Šio seminaro metu labai paaiškėja, kas žmonėms svarbu, kokios temos gvildenamos.
Ir iš tiesų per dvi valandas mes aptarėme labai daug skirtingų temų. Temas diskutavo tie žmonės, kuriems jos buvo svarbios bei aktualios. Keletas iš diskutuotų temų:
- Lietuvių kalbos išlaikymas šeimose
- Kaip padaryti, kad jaunimas tarpusavyje bendrautų tik lietuvių kalba?
- Kaip išsaugoti Lietuvos etninių kraštų (t.y. už Lietuvos ribų) kultūrinį paveldą ir individualumą?
- LJS-ų bendradarbiavimas su LB-ėmis
- Ar blagai jei užsienyje gyvenantys lietuviai negriš į Lietuvą?
- Kodėl Lietuva/lietuvybė daugeliui nebesvarbi?
- Kaip sukurti tinkamą Lietuvos įvaizdį užsienyje?
- Galimi bendri Europos LJS projektai
- Dvigubo amokestinimo grįžusiems į Lietuvą problematika
Pabaigoje buvo padarytos išvados bei surašyti protokolai. Tokio sėkmingo darbo, su tokiais rezultatais mes niekada nebūtume pasiekę paprastų diskusijų metu. Įdomiausia tai, kad niekas nesijautė kaltas, priverstas dalyvauti ar nereikalingas. Visi išėjo pasisėmę kažką naujo, to, ko kiekvienam reikėjo.
Šios dienos vakare laukė susitikimas su Pasaulio lietuvių bendruomenių (PLB) pirmininkais ir Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi.
Kitą sąskrydžio dieną Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovai pravedė organizacijų valdymo kursus. Mes kartu su jais mokėmės komandinio darbo bei projektų rašymo. Išmokome labai svarbaus dalyko: be žodžių mūsų komanda daug greičiau įveikė užduotis nei galint kalbėtis bei diskutuoti. Žaidimų bei diskusijų metu pajutome, kaip svarbu dirbant organizacijoje pasimokyti iš patyrusių žmonių. Kaip greitai galima rasti sprendimo būdą, jei aplink tave stipri komanda. Iš LiJOTo gavome daug informacijos bei patarimų, kaip reikia rašyti paraiškas, nuo ko reikia pradėti, projekto įgyvendinimą.
Nuo darbo įtampos vakare atsigauti padėjo DJ Saga. Visas slėnis skambėjo nuo mūsų dainų ir šokių. Lietuviai svečiai labai stebėjosi, kad užsienyje užaugę lietuvaičiai daugiau lietuviškų dainų ir šokių moka nei jie patys.
Šeštadienio (liepos 10d.) priešpietė buvo skirta bendram posėdžiui bei diskusijoms su PLB pirmininkais. Ypač daug dėmesio buvo skirta XII. PLJS kongreso Kanadoje, vyksiančiam 2006m. birželio 23. – liepos 9d. Kanadoje, pristatymui.
Po pietų – bendra ekskursija į Senuosius Trakus, Kernavę. Vakare smagiai kartu leidome laiką oreivių kaimo restorane. PLJS valdyba pasinaudojo proga bendram posėdžiui.
Paskutinė sąskrydžio diena buvo skirta apibendrinimams. Buvo priimta net keletas nutarimų:
-PLJS turėtų kurti prielaidas reguliariems regionų jaunimo sąskrydžiams (kongresams)
- Ispanijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Raimundas Michnevičius apsiėmė organizuoti kitą Europos lietuvių jaunimo sąskrydį po dvejų metų.
-Sąskrydžio tikslas – suburti Europos lietuvių jaunimą reguliariems susitikimams, kur būtų aptariami bendri iššūkiai ir siekiamas bendradarbiavimas, ypač siekiant pažagos sprendžiant lietuviams opius klausimus.
Po oficialios sąskrydžio pabaigos vyko šv. Mišios, kurias laikė pranciškonas brolis Algis. Jose dalyvavo ir grupelė pranciškoniškojo jaunimo.
Per kelias dienas tokio įtempto darbo niekas nesijautė pavargęs. Kaip tik - kiekvienas išėjo pakylėtos dvasios, praturtėjęs. Vėl išaugo didesnis ratas draugų, pasklidusių po visą pasaulį.
Vilma Remmert-Fontes
PLJS valdybos vicepirmininkė
Komentarai () |
 |
|
|
|
|
