![]()  Šią vasarą Kanadoje vyko XII Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) Kongresas. Į Kongresą atvyko daugiau nei šešiasdešimt atstovų iš keturiolikos kraštų: JAV, Kanados, Australijos, Urugvajaus, Brazilijos, Argentinos, Ukrainos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Kongresus pradėta organizuoti anksčiau nei buvo įsteigta pati PLJS. Pirmasis jų įvyko prieš keturiasdešimt metų JAV.
PLJS Kongresai jaunimą kviečia vis nauju šūkiu, atspindinčiu to laiko jaunimo išeivijos situaciją. Pirmasis Kongresas skelbė: „Mūsų jėgos, mūsų žinios – laisvajai Lietuvai tėvynei!“. Nuo pirmojo Kongreso prabėgo lygiai keturiasdešimt metų. Pasaulio, Lietuvos ir jaunosios lietuvių emigracijos realijos smarkiai pakito. XII Kongresas sako: „Virsmas... Keičiasi pasaulis. Keičiasi Lietuva. Keičiamės ir mes!“. Po diskusijų dėl kito Kongreso organizavimo Lietuvoje, nuspręsta, kad XIII PLJS Kongresas vyks trijose Pietų Amerikos šalyse: Urugvajuje, Argentinoje ir Brazilijoje. Taip nuspręsta todėl, jog labai svarbu padėti uždegti lietuviškumą šiose šalyse. Kalbėjomės su ne taip seniai išrinktu PLJS pirmininku, Kanados lietuviu Stasiu Kuliavu. Kuris pristato ne tik tolesnę organizacijos veiklą, savo komandą, bet ir pats save. Jus išrinko viso pasaulio lietuvių jaunimo vadovu. Ką Jums tai reiškia? Yra nepaprastai didelė garbė būti išrinktu Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininku. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą buvo įsteigta 1972 metais Šiaurės Amerikoje vykusiame II PLJ Kongreso metu. Sąjungos pagrindinis tikslas - suburti lietuvišką jaunimą gyvenantį už Lietuvos Respublikos ribų. PLJS yra dalis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir jai priklauso visas lietuviškas jaunimas tarp 16 ir 35 metų. Šios organizacijos pirmininkas turi daug pareigų bei įsipareigojimų – palaiko ryšius su įvairių kraštų Jaunimo sąjungos valdybomis, padeda koordinuoti Jaunimo sąjungos veiklą ir prižiūri, kad būtų vykdomi PLJS Kongreso nutarimai. Kartu su naujais PLJS valdybos nariais, aš stengsiuosi kuo daugiau vienyti visus užsienyje gyvenančius, lietuvišką liepsną nešančius jaunus žmones. Puoselėsime lietuviškumą bei tautinę savimonę, socialinę gerovę, ir vesime lietuvišką jaunimą į ateitį skleisdami, per XII PLJK sukurtą, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos viziją. Kaip save pristatytumėte nieko apie jus nežinančiam žmogui? Ką jam papasakotumėte apie save? Labai sunku save apibūdinti, bet bandysiu bent truputį jus supažindinti su savimi. Esu gimęs Kanadoje. Nuo pat mažens prisidedu prie įvairios lietuviškos veiklos. Jaunas būdamas tapau vadovu/lyderiu įvairiose grupėse ir organizacijose. Dirbdamas šiose organizacijose turėjau daug progų susitikti skirtingų nuomonių žmones, keliauti po įvairius pasaulio kraštus, ir daug ko išmokti bei pasisemti ne tik iš savo bendraamžių, bet ir iš vyresnių, patyrusių asmenų. Nelaikau savęs kažkokio aukšto lygio žmogum – nebijau atsiraityti rankoves ir supurvinti rankas, bandant pasiekti tuos tikslus, dėl kurių aš dirbu. Savo tėvų dėka, esu išmokęs, kad nesvarbu ką darai ar kur dirbi, niekad negalėsi visų žmonių patenkinti. Visuomet atsiras tokių, kurie su tavim nesutiks ir priešinsis. Kai buvau jaunas, man buvo sunku tai suprasti ir priimti - būdamas vaiku, norėjau turėti kuo daugiau draugų, ir norėjau sugyventi su visais. Bręsdamas supratau, kad norint įgyvendinti savo tikslus, kas mano gyvenime buvo svarbu, negali rūpintis visiems įtikti. Svarbiausias uždavinys yra atlikti darbą sąžiningai ir rūpestingai. Esate sporto gerbėjas ir mėgėjas. Iš kur šis pomėgis? Kiek jam skiriate laiko? Mano tėvelis įskiepijo man meilę sportui nuo pat mažens. Sportas mano gyvenime ne vien būdas išlikti sveiku, bet ir išmokė bendrauti, būti komandos nariu. Labai mėgstu krepšinį. Nuo vaikystės žaidžiu šį žaidimą su kitais lietuviais. Iš to išaugo didelė meilė krepšiniui ir augdamas žaidžiau įvairiose Kanados mokyklos komandose bei Toronto miesto rinktinėse. Teko lošti prieš Kanados ir Lietuvos geriausius savo amžiaus sportininkus ir mokytis iš puikių trenerių. Iš jų pasisėmiau daug patirties ne tik apie sportą, bet ir apie gyvenimą. Todėl prieš 10 metų, norėdamas atiduoti savo jėgas šiam sportui, nutariau tapti treneriu. Pradėjau dirbti su Toronto Prisikėlimo parapijos sporto klubo „Aušra“ jaunių komanda. Neatsitiktinai pasirinkau šį klubą, nes aš čia pats žengiau savo pirmuosius krepšinio žingsnius. Nuo to laiko, esu turėjęs progų treniruoti įvairias komandas, net paskutinius trejus metus Embry-Riddle Universitete, Floridoje. Dirbant treneriu bendrauju su jaunąja karta, kartu išgyvendamas smagiausius ir liūdniausius gyvenimo momentus. Stengiuosi būti jiems pavyzdys. Bet kuris komandinis sportas įpareigoja žaidėjus atsisakyti savo individualumo, kad pasiektų bendrą tikslą – šiuo atveju, pergalę. Be krepšinio, mėgstu lengvąją atletiką, slidinėti kalnuose, golfuoti. Vis vien, turbūt dėka mano lietuviško kraujo, krepšinis visad buvo ir turbūt visuomet turės pirmą vietą širdyje. Per sportą susipažinau su savo dabartiniais, artimiausiais draugais. Sportas duoda progą daugeliui tapti lietuviškos bendruomenės nariais. | 
PLJS Valdyba
| Teko skaityti publikaciją, kur teigiama, jog užsienio lietuvių jaunimas vien girtuokliaujantys jaunuoliai, o ir suvažiavimai tik baliams skirti. Kaip tai galėtumėte pakomentuoti? Labai įdomus klausimas. Su malonumu pasidalinsiu mintimis apie šią situaciją. Bendrai, kiekvienas, net ir mažiausias renginys ar tai būtų jaunimo ar „senimo“, baigiasi pasisėdėjimu, pabendravimu, pasižmonėjimu. Jaunimo sąjunga nėra išimtis. Žinoma, bręstantis jaunimas ieško būdų susipažinti vienas su kitu. Jaunimas gausiai dalyvauja posėdžiuose, suvažiavimuose bei nepraleidžia progos pasilinksminti ir susidraugauti. Tokiu būdu plečiama socialinė veikla. Tokie susibūrimai turi savo reikalingumą. Dažnai geriausios mintys ar idėjos gimsta neoficialioje atmosferoje. Sutinku, kad rimtesnė veikla yra taip pat svarbi ir reikalinga. Deja, publikai daugiausiai į akis krenta „baliavojantis“ jaunimas ir tas elgesys užgožia rimtesnius ryžtus bei atliktus darbus. Skatinsime krašto jaunimo sąjungas atsižvelgti į šią padėtį ir stengtis viešai pagarsinti rimtesnius veiklos atspindžius. Kaip vertinate PLJS įtaką PLB veiklai? PLJS duoda progą Pasaulio lietuvių bendruomenei išgirsti jaunimo balsą – jo pomėgius, pažiūras į dabartinius lietuviškus reikalus ar tai būtų religiniai, tautiniai, kultūriniai ar politiniai. Taip bendradarbiaujant PLJS paruošia jaunimą įstoti susipratusiais nariais į PLB gretas. Pastaruoju metu daug kalbama apie emigraciją iš Lietuvos. Kaip tai vertinate? Kiekvieną kartą, kai „naujas kraujas“ pumpuojamas į seną kūną, kūnas atsigauna, tampa storesnis ir pajėgesnis. Naujieji emigrantai gali užtikrinti, kad lietuviškas gyvenimas ir veikla už Lietuvos ribų toliau gyvuos. Naujieji emigrantai atsiveža naujų idėjų, naujų minčių, gabumų. Į išeivijos eiles stoja daug naujų profesionalų, specialistų, kurie galėtų pagyvinti, atnaujinti, tęsti dabartinę lietuvišką veiklą. Tai pastebime ypatingai mūsų meno srityje, kur choreografai, muzikai ir dailininkai, dirba su išeivijoje veikiančiais chorais ir šokių grupėmis, suburia žmones ir steigia naujus vienetus, dramos teatrus, ruošia parodas ir pan. Dirbdami vieningai petys petin galime daug pasimokyti vieni iš kitų ir daug ko pasiekti. Nors dabartinė emigracija itin gausi ir tai daugiausia jauni žmonės, tačiau PLJS pirmininku tapote jūs, senas tradicijas turinčios KLB narys. Kaip manote kodėl? Tikiuos, kad ateitis yra jaunimo rankose. Nors gimęs ir augęs senose tradicijose, manau, kad sugebėsiu dirbti energingai. Esu laimingas turėdamas šaunią valdybą. Nauja PLJS valdyba sudaro jauni žmonės, kurie atstovauja įvairias lietuvių emigracijos bangas. Kiekvienas valdybos narys įneša savo atspalvį į valdybos bendra paveikslą – esame komanda! Ruošiuosi laikytis principo: Visi už vieną – vienas už visus. Kokie šiuo metu kyla iššūkiai PLJS? Kokių šalių sąjungoms labiausiai reikalinga pagalba? Kokia pagalba? Didžiausias PLJS rūpestis - tai naujai besikuriančios sąjungos Europoje, Azijoje. Vyksta energinga jaunimo veikla, steigiasi naujos sąjungos Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Estijoje ir kitur. Trūksta organizacinio patyrimo, pinigų, patalpų, net laiko. Visuomet pirmieji žingsniai patys sunkiausi, bet gerais norais galima ir aukščiausius kalnus nuversti. Kiek girdėjau, naujiems organizatoriams noro ir energijos netrūksta. PLJS valdyba pasiruošus padėti. O kurios sąjungos galėtų būti laikomos pavyzdžiu kitiems kraštams? Kiekviena sąjunga yra skirtinga ir turi savo geras ypatybes bei problemas. Nė viena nėra geresnė ar prastesnė už kitą. Žinoma, seniau įsikūrusioms sąjungoms yra lengviau. Naujoms reikia pradėti nuo nulio. PLJS Valdyba: Dalia Henke (Vokietija) – vicepirmininkė; Raminta Beržinskytė (D. Britanija.) – sekretorė; Saulius Simonavičius (Kanada) – iždininkas; Juan Ignacio Fourment Kalvelis (Argentina) – Pietų A  Stasys Kuliavas merikos atstovas; Birutė Zimnickaitė (Lenkija) – Rytų Europos atstovė; Moacir P. de Sá Pereira (JAV) – Šiaurės Amerikos atstovas; Sofija Loiter (Vokietija) – Vakarų Europos atstovė; Santiago Butkus (Argentina) – XIII PLJK Ruošos Komiteto pirmininkas. Šaltinis www.lietuviams.com
Komentarai () |
 |
|
|
|
|
ziugu kreiptis i Jus tapus PLJS vadu.