STRUKTŪRA

Delegatų suvažiavimas yra aukščiausias PLJS organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Delegatų suvažiavimas renka Valdybą, svarsto ir tvirtina Valdybos ir Komisijos ataskaitas, svarsto ir priima Nutarimus, per kuriuos nustato PLJS veiklos kryptis ir prioritetus, sprendžia, kurioje valstybėje ar valstybėse vyks ateinantis Kongresas, priima ir keičia PLJS vidaus teisės aktus ir atlieka kitas esmines funkcijas.

 

Kongresą sudaro Delegatų suvažiavimas ir papildoma kultūrinė-pramoginė programa. Pirmasis Kongresas įvyko 1966 m. ir nuo to laiko organizuojamas kas 3–4 metus. Kongresą organizuoja Ruošos komitetas. Ruošos komiteto pirmininką, Valdybos pritarimu, skiria Kraštas, organizuojantis būsimą Kongresą. Ruošos komiteto pirmininkas tampa Valdybos nariu.

 

Kongreso komitetą sudaro Kongreso pirmininkas(-ai) ir Kongreso sekretoriai. Kongreso komitetas išlieka svarbus ir pasibaigus Kongresui. Jei nesulaukę kadencijos pabaigos atsistatydintų visa Valdyba, jos pareigas perimtų Kongreso komitetas, kuris nedelsdamas turi pristatyti naujos Valdybos kandidatus PLJK Delegatų patvirtinimui.

 

Kontrolės komisija prižiūri Valdybos darbą. Komisiją sudaro 3 nariai. Paprastai jais tampa dviejų paskutinių Valdybų pirmininkai ir/arba paskutinės Valdybos nariai. Komisija vertina metines Valdybos veiklos ir finansines ataskaitas, inicijuoja ar priima sprendimus dėl Valdybos narių pašalinimo, per Kongresą pateikia Valdybos veiklos ir finansinių ataskaitų vertinimą Kongreso dalyviams.

 

Krašto sąjunga yra bet kurioje valstybėje, išskyrus Lietuvą, veikianti lietuvių jaunimo sąjunga arba neformali lietuvių jaunimo bendruomenė, kurios svarbiausias tikslas – vienyti toje valstybėje gyvenantį pasaulio lietuvių jaunimą ir jam atstovauti. Vienoje valstybėje gali būti viena Krašto sąjunga, kuri gali savo valstybėje turėti daugiau padalinių.

 

Nutarimai, priimti per Kongresą, nustato PLJS veiklos kryptis ir prioritetus. Nutarimus siūlo ir atviru balsavimu priima Kongreso delegatai. Po Kongreso Valdyba Nutarimų pagrindu formuoja PLJS Valdybos veiklos strategiją kadencijos laikotarpiui.

 

Pasaulio lietuvių jaunimas yra lietuvių kilmės, Lietuvos pilietybę turintys ir (ar) save laikantys lietuviais jauni asmenys nuo 16 iki 35 metų.

Valdyba yra aukščiausia PLJS vykdomoji institucija, atsakinga ir atskaitinga Kongresui. Valdybą sudaro Pirmininkas, vicepirmininkas, sekretorius, iždininkas bei trys kiti Valdybos nariai. Pirmininkas, sekretorius ir iždininkas renkami tiesiogiai, o likę Valdybos nariai renkami bendrai (kartu) ir pasiskirsto funkcijomis tarpusavio sutarimu. Valdybos kadencija tęsiasi iki kito Kongreso, bet ne ilgiau nei 4 metus.

Valdyba įgyvendina PLJS tikslus, nutarimus ir strategiją; planuoja, organizuoja ir skatina pasaulio lietuvių jaunimo, Kraštų sąjungų veiklą; koordinuoja ir prižiūri PLJS programų ir projektų įgyvendinimą; tvarko PLJS lėšas ir rūpinasi tikslingu jų panaudojimu; atstovauja PLJS; teikia informaciją apie PLJS veiklas Kraštų sąjungoms; kasmet teikia Kontrolės komisijai veiklos ir finansines ataskaitas ir atlieka kitas Įstatuose numatytas funkcijas.