Skirtingi keliai – vienas tikslas: XVIII Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso idėja
Lietuviai visada buvo, yra ir bus pasaulio žmonės. Per beveik 60 metų Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas (PLJK) augo ir keitėsi kartu su mūsų bendruomene, atspindėdamas istorinius Lietuvos ir jos diasporos pokyčius. Nuo sovietinės okupacijos laikų iki nepriklausomybės atkūrimo, nuo įstojimo į Europos Sąjungą iki šiandieninės globalios kartos formavimosi – Lietuva keitėsi neįtikėtinu greičiu. Ir jei kažkada užsienio lietuvis buvo tik tas žmogus, kuris buvo priverstas palikti gimtinę dėl istorinių aplinkybių, šiandien ši sąvoka apima daug platesnį spektrą žmonių – tiek tuos, kurie išvyko laisva valia, tiek tuos, kurie gyvena tarp dviejų šalių, tiek tuos, kurie Lietuvą atranda per šeimą, darbą ar kultūrą.
Praėjusio, XVII Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso šūkis „Visur ir visada“ buvo įkvėptas 1949 m. paskelbtos Lietuvių chartos, kurioje pabrėžiama, kad lietuvis išlieka lietuviu nepriklausomai nuo to, kur yra. Tai priminė apie išeivijos misiją, kurią ankstesnėms kartoms pavyko įgyvendinti – išsaugoti lietuvybę už Lietuvos ribų. Kai 1966 m. vyko pirmasis kongresas, pagrindinis tikslas buvo aiškus: neleisti, kad lietuvių kalba, kultūra ir istorinė atmintis išblėstų. Tai buvo kova su laiku ir atstumu – įrodymas, kad net ir toli nuo Lietuvos įmanoma išsaugoti savo šaknis.
Tačiau šiandien pasaulis keičiasi, o kartu keičiasi ir mūsų klausimai. Kur baigiasi Lietuva ir kur prasideda jos diaspora? Kas yra modernus pasaulio lietuvis?
Nauji laikai – nauji klausimai
Šiandien riba tarp „čia“ ir „ten“ vis labiau nyksta. Lietuviai tampa pasaulio žmonėmis ne vien dėl geografinių išvykų, bet ir dėl savo požiūrio į tapatybę. Technologijos leidžia palaikyti ryšį su Lietuva iš bet kurios pasaulio vietos – mes galime dalyvauti Lietuvos visuomeniniame gyvenime net nebūdami jos teritorijoje. Dirbame nuotoliniu būdu, keliaujame tarp skirtingų šalių, kuriame dvikalbes šeimas, integruojame naujus žmones į lietuvišką bendruomenę.
Bet ar lietuvis yra tik tas, kuris turi Lietuvos pasą? O kaip traktuoti tuos, kurie gyvena tarp dviejų šalių – Lietuvoje ir užsienyje? Kaip mes matome užsienyje gimusius lietuvius, kurie sugrįžta į Lietuvą? O užsieniečius, kurie susieja savo gyvenimus su lietuviais, prisideda prie mūsų kultūros puoselėjimo ar net tampa jos bendraautoriais?
Šie klausimai yra mūsų kartos iššūkis. Ir būtent šiuos klausimus nagrinėsime XVIII Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Islandijoje – šalyje, kur susitinka ugnis ir ledas, kur gamtos didybė primena, kad pokyčiai yra natūrali pasaulio dalis.
Šiandien mes gyvename hibridinėje, nuotolinėje, globalioje kultūroje, kur lietuvybė nebepriklauso vien nuo gimimo vietos ar šeimos istorijos. Ji gali būti pasirenkama, atrandama, kuriama naujai. Ir tai nėra grėsmė – tai galimybė suformuoti modernų lietuvišką identitetą, kuris atlieptų šiandienos pasaulį.
Būtent todėl šių metų kongreso šūkis yra „Skirtingi keliai – vienas tikslas“. Jis kviečia mus pažvelgti į savo tapatybę iš naujo, suvokti, kad mūsų keliai gali būti skirtingi, bet mūsų ryšys su Lietuva – vienas.
Tai nėra tik teorinės diskusijos – tai realūs klausimai, kurie lemia mūsų bendruomenių ateitį.
PLJK – erdvė diskusijoms ir sprendimams
Šiandien lietuvių diaspora yra daugiau nei tik tautinė grupė – ji tampa globaliu tinklu, kuris jungia verslus, profesines bendruomenes, kultūrines organizacijas ir idėjų kūrėjus. Mes nebesame tik lietuvybės išlaikytojai – mes esame jos formuotojai.
Tai yra didžiulė galimybė, bet kartu ir iššūkis. Kaip užtikrinti, kad mūsų tapatybė liktų stipri šiuolaikiniame pasaulyje? Kaip įtraukti tuos, kurie jaučiasi esantys lietuvių kultūros dalimi, bet nebuvo užauginti tradicinėje lietuvių bendruomenėje? Kaip išlaikyti kalbą, bet kartu būti atviri įvairioms lietuviškumo formoms?
Šiuos klausimus kelsime XVIII PLJK Islandijoje – šalyje, kuri pati yra globalizacijos, atvirumo ir tradicijų išlaikymo pavyzdys. Kongresą organizuoja trijų Skandinavijos šalių lietuvių bendruomenės – Danijos, Švedijos ir Islandijos.
Pažvelgti į Lietuvą iš Skandinavijos perspektyvos
Lietuva dažnai dairosi į Skandinaviją kaip į pavyzdį – kalbame apie jų socialinės gerovės modelį, inovacijų kultūrą, progresyvų požiūrį į lygybę ir bendruomeniškumą. Tačiau šiemet PLJK suteikia progą daryti atvirkščiai – pažiūrėti į Lietuvą iš Skandinavijos.
Skandinavijos šalys yra atviros, jos geba įtraukti naujus žmones į savo visuomenes, jos nebijo permąstyti savo tapatybės ir pritaikyti ją šiuolaikiniam pasauliui. Tai klausimas ir mums, lietuviams – ar mes galime būti tokie pat atviri savo diasporai? Ar mes gebame priimti, kad lietuvybė šiandien gali reikšti daugiau nei kalbėjimą lietuviškai ar gyvenimą Lietuvoje?
PLJK Islandijoje bus vieta, kur šiuos klausimus spręsime kartu – per diskusijas, susitikimus, patirties mainus. Tai ne tik šventė, bet ir galimybė formuoti pasaulio lietuvių ateitį.
Skirtingi keliai, bet vienas tikslas – Lietuva
Jei „Visur ir visada“ priminė apie mūsų diasporos misijos tęstinumą, „Skirtingi keliai – vienas tikslas“ kviečia mus žengti į naują etapą – ne tik išsaugoti lietuvybę, bet ir apibrėžti ją iš naujo.
Kviečiame tave tapti šios diskusijos dalimi. Jei tau rūpi, kaip keičiasi pasaulio lietuvio tapatybė, jei jauti, kad tavo kelias su Lietuva nėra tradicinis, bet vis tiek nori būti jos dalimi – tavo balsas yra svarbus!
Susitinkame Islandijoje – kartu švęsti tai, ką jau pasiekėme ir kurti naują lietuviškumo viziją ateičiai. Nes kad ir kur būtume, mūsų tikslas – tas pats.
